Panevėžyje vyko Lietuvos šeimos centrų konferencija
 
 

Vasario 23–24 d. Panevėžyje surengta tradicinė, jau penktoji, Lietuvos šeimos centrų metinė konferencija. Šiųmetės konferencijos tema – „Džiaugsmo ieškojimas šeimoje“. Šį renginį rėmė Panevėžio vyskupijos kurija, Panevėžio miesto savivaldybė, Kazimiero Paltaroko vidurinė mokykla, Vokietijos katalikų solidarumo akcija Renovabis. Organizatoriai – Lietuvos šeimos centras ir Panevėžio vyskupijos šeimos centras. Į konferenciją iš visų Lietuvos vyskupijų susirinko per 300 šeimos centrų darbuotojų, savanorių, jaunų šeimų su vaikais.

Trumpoje Vilniaus arkivyskupo metropolito kardinolo A. J. Bačkio, Lietuvos Vyskupų Konferencijos Šeimos reikalų tarybos pirmininko, spaudos konferencijoje, vykusioje Panevėžio savivaldybės salėje, žurnalistai informuoti, jog visos temos konferencijoje bus nagrinėjamos atkreipiant dėmesį į džiaugsmo šeimoje siekimą. Kardinolas A. J. Bačkis, prisiminęs savo tėvus, sakė, kad šiais laikais, kai kyla noras imituoti šeimą, pati šeima – vyro ir moters santuoka – jau yra džiaugsmas, kurį mes kiekvienas patyrėme joje augdami. Prof. D. Gailienė atkreipė dėmesį, jog valstybė privalo ginti šeimą, kad nereikėtų aiškinti ir įrodinėti akivaizdžių dalykų. Kardinolas A. J. Bačkis atsakė į žurnalistų klausimus.

Pradėdamas konferenciją, jos dalyvius ir garbingus svečius pasveikino Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius. Jis pabrėžė, jog šeimos reikalai – visų Lietuvos vyskupų dėmesio centre, ir pasidžiaugė konferencijos tema, kuri aktuali visiems, nes žmogus be džiaugsmo nieko negali sukurti. Džiaugsmas yra kaip oras ir vanduo, be kurių žmogus negali gyventi. Kaip džiaugsmo priešus ganytojas įvardijo nuodėmę ir egoizmą. Taigi norint susigrąžinti džiaugsmą, pirmiausia būtina atgaila, mokytis daryti gera kitiems ir stengtis išsivaduoti iš visų pančių, raizgiusių mus sovietmečiu, kad neliktų vergystės dvasios ir išmoktume būti laisvi. Pasak ganytojo, kovojant su blogiu pats svarbiausias ginklas – daryti gera. Baigdamas arkivyskupas palinkėjo prasmingų įžvalgų, kaip palaikyti džiaugsmą šeimose ir tėvynėje.

Vaisingo darbo linkėjo ir Panevėžio vyskupas J. Kauneckas bei Šiaulių vyskupas E. Bartulis. Pastarasis priminė tikrąjį džiaugsmo Šaltinį, kurį atradus viskas stojasi į savo vietas. „Drąsos liudyti Kristų ir eiti tikruoju meilės ir džiaugsmo keliu“, – kvietė susirinkusiuosius Šiaulių ganytojas.

Panevėžio miesto meras V. Matuzas ragino džiaugsmo ieškoti kasdieniame gyvenime ir gyventi kaip nuo seno „surėdyta“ – šeimose.

Po sveikinimų pirmasis į susirinkusiuosius pranešimu „Ganytojo žodis apie džiaugsmą“ kreipėsi kardinolas A. J. Bačkis. Remdamasis bibliniu Kanos vestuvių įvaizdžiu, ganytojas sakė, jog vestuvių puota simbilizuoja Dievo karalystę. Tai meilės ir vienybės, meilės ir bendrystės ženklas, kai dovanojamasi vienas kitam amžinai. „Švęskime šeimyninį gyvenimą kaip džiaugsmo ir vienybės šventę, kad meilė mus vienytų. Pati santuoka yra Dievo norėta ir palaiminta, tai yra džiaugsmas, kaip tą patirti kasdien, spręskite patys“, – kalbėjo arkiv. A. J. Bačkis, primindamas, jog meilę reikia auginti, puoselėti kasdien, tai nėra kažkas iki galo išbaigta. Kaip vieną iš bendrystės elementų kardinolas paminėjo maldą. Dievas dalyvauja šeimų džiaugsme. Nereikia pamiršti, kad džiaugsmas yra Dvasios vaisius. „Taigi statykite gyvenimą Viešpatyje. Džiaukimės viltimi“, – šiuo raginimu baigė savo pranešimą kardinolas A. J. Bačkis.

Po to net penki konferencijoje dalyvavę vyskupai (kardinolas A. J. Bačkis, arkiv. S. Tamkevičius, vysk. E. Bartulis, vysk. J. Kauneckas, vysk. J. Preikšas) apie pusantros valandos atsakinėjo į raštu pateiktus konferencijos dalyvių klausimus.

Pasibaigus kavos pertraukėlei, prof. Danutė Gailienė (VU Filosofijos fakulteto Klinikinės ir organizacinės psichologijos katedra) savo pranešime „Sovietmečio įtaka šeimai“, remdamasi atliktais tyrimais – apklausomis, mėgino atsakyti į tokį iki šiol dar mažai nagrinėtą klausimą, kodėl esame tokie, kokie esame. Lietuvoje per greitai numojome ranka į pusės amžiaus trukmės okupaciją, kuri siekė palaužti žmogaus orumą ir „sukurti“ sistemai parankų individą. Vienas svarbiausių šeimos uždavinių – formuoti naujosios kartos vertybes išvien su kitomis visuomenės institucijomis, pirmiausia mokykla – sovietų režimo sąlygomis tapo neįmanomas. Pasak prelegentės, moraline-psichologine prasme buvo užprogramuoti beveik neišsprendžiami konfliktai. Šeima, diegianti tiesos ir tikėjimo vertybes, konfliktuodavo su oficialiąja valdžios pozicija. Tėvų, priėmusių sovietinę doktriną, auklėjimas buvo paremtas melu. Dėl to įsivyravo įtarumas, bailumas, dviveidystės pateisinimas, prisitaikėliškumas. Tai veikia mus iki šiol, todėl svarbu patiems suprasti ir sąžiningai bei atidžiai pažvelgti į šias neigiamas įtakas, kad automatiškai jų neperduotume naujoms kartoms. Profesorė pranešime svarstė įvairias šeimų išgyvenimo, prisitaikymo strategijas.

Soc. m. doktorantė Nijolė Liobikienė (VDU, Socialinio darbo institutas) savo pranešime „Džiaugsmo ieškojimas šeimoje“ svarstė, kad nors atsakymai į klausimą, kas yra džiaugsmas, gali būti įvairūs, džiaugsmas yra svarbi žmogiškosios būties dalis. Pasak prelegentės, mes dažnai ieškome išorinių džiaugsmo šaltinių, kurie greit nusibosta, išsenka, sukelia nusivylimą, pyktį, liūdesį. Labai svarbu suprasti ir mokėti pasinaudoti šeimoje vidiniais džiaugsmo šaltiniais, kylančiais iš tyros sąžinės, mokėjimo atleisti, gebėjimo pasidžiaugti kito džiaugsmu, bendryste. Vidinį džiaugsmą, prelegentės teigimu, teikia rami sąžinė ir gyvas tikėjimas, pozityvus mąstymas, pasidalijimas pirmiausia džiaugsmingais įvykiais su artimaisiais, ypač vaikais ir seneliais, malda, teigiama nuostata kitų atžvilgiu, vidinis susikaupimas ir atsinaujinimas.

Po pietų darbas tęstas Kazimiero Paltaroko vidurinėje mokykloje. Čia veikė net 10 darbo grupių, į kurias konferencijos dalyviai pasiskirstė pasirinktinai. Prof. D. Gailienė savo grupėje diskutavo apie sovietmečio kartą, kuriai būdinga lojalumo arba nelojalumo režimui pasirinkimas, laviravimas tarp viešo „neautentiško“ir „autentiško“gyvenimo. Nijolės Liobikienės vadovaujamoje grupėje nagrinėti santuokinių krizių įveikimo būdai. Psichoterapeutas Gintautas Vaitoška griovė vyraujančius mitus apie seksualinį gyvenimą. Darbo grupės „Iššūkis: laisvalaikis šeimoje“ vedėjas Saulius Matulevičius, Lietuvos šeimos centro jaunimo programų koordinatorius, atskleidė, kaip laisvalaikis šeimoje ar jo stoka paveikia šeimos mikroklimatą bei nulemia šeimyninę laimę, pateikė pavyzdžių ir būdų, kaip galima praleisti laisvalaikį šeimoje. Išsiskyrusiųjų sielovados centro „Bendrakeleiviai“ vadovė Elvyra Kučinskaitė gilinosi į skyrybų netekties sužeistų žmonių patirtis ir krizių įveikimą. Psichologė Rasa Bieliauskaitė svarstė, kas trukdo būti gerais tėvais. Nacionalinei šeimų ir tėvų asociacijai atstovaujantys Algimantas ir Jolanta Ramonai kvietė susimąstyti, kas labiausiai pakenkė šeimos įvaizdžiui ir kas turi didžiausią įtaką šeimos institutui. Jūratė Stučinskaitė ir Vytautas Salinis (GTI) mokė bendruomeninių šokių ir žaidimų, kuriuos galima pritaikyti šeimos švenčių ir susibūrimų metu. Kaišiadorių vyskupijos šeimos centro atstovas Aidmantas Bernatonis supažindino su Kaišiadorių vyskupijoje pradėta programa „Vakarai su šeima“. Dr. Birutė Obelenienė kvietė pasvarstyti, kodėl verta populiarinti natūralų šeimos planavimą.

Vakare pilnutėlėje Kristaus Karaliaus katedroje konferencijos dalyviai kartu su vietos bendruomene šventė Eucharistiją. Šv. Mišių liturgijai vadovavo ir pamokslą pasakė kardinolas A. J. Bačkis, koncelebravo arkiv. S. Tamkevičius, vyskupai J. Kauneckas, E. Bartulis, J. Preikšas, kunigai.

Pirma konferencijos diena baigta vakarone, kurią vedė „Gyvenimo ir tikėjimo“ instituto atstovai Jūratė ir Vytautas.

Antroji konferencijos diena pradėta Kristaus Karaliaus katedroje šv. Mišiomis, kurių liturgijai vadovavo ir pamokslą pasakė arkiv. S. Tamkevičius.

Po to vėl rinktasi į Panevėžio miesto savivaldybės salę. Čia visus pasveikinęs Panevėžio vyskupas emeritas J. Preikšas palinkėjo džiaugsmo ieškoti nesavanaudiškoje meilėje, kylančioje iš Dievo, kuris ir yra Meilė.

Tiberiados brolis Bartas dalijosi savo bendruomenės organizuotų stovyklų, susitikimų su šeimomis patirtimi. Pasak jo, vien matyti šeimas, gyvenančias pagal Evangeliją, jau yra džiaugsmas. Kalbėdamas, kas yra džiaugsmo šeimoje šaltiniai, brolis Bartas pabrėžė maldą. Atnaujindami maldą šeimoje, atrasime ir džiaugsmą. Kitas džiaugsmo šaltinis, pasak jo, paprastumas: būtina išmokti džiaugtis, žavėtis paprastais kasdieniniais dalykais. Be to, reikia neužmiršti, kad džiaugsmo viršūnė šeimoje yra atleidimas. Brolis Bartas ragino švęsti šeimose atlaidus – dieną, kai atsiprašoma, atleidžiama ir susitaikoma. Deja, nepaisant gausybės šiuolaikinių komunikavimo priemonių, žmonės praranda gebėjimą susikalbėti.

Temą apie susikalbėjimo džiaugsmą toliau plėtojo Vilniaus arkivyskupijos šeimos centro direktorius psichologas Algirdas Petronis. Pasak jo, susikalbėjimo džiaugsmas ir nesusikalbėjimo skausmas – dvi temos, svarbios visiems. Susikalbėjimas ir nesusikalbėjimas niekada netaps tik tinkamos bendravimo technikos ar efektyvių komunikavimo įgūdžių reikalas, nes tai ne technikų, bet žmogaus sielos sritis. Paprastai mes žvelgiame į kitus taip, kaip žvelgiame į save. Prelegentas vaizdžiai iliustravo bendravimo pakopas: klišių, faktų, nuomonių, vertinimų, idėjų, jausmų ir poreikių lygmenį, ypač pabrėždamas ypatingus bendrumo momentus, kai du žmonės išgyvena visišką bendrumą, buvimo kartu džiaugsmą.

Apie savo gyvenimo kartu patirtį liudijo dvi šeimos: Toma ir Algirdas bei Danguolė ir Donatas.

Konferencija baigta atskirų vyskupijų šeimos centrų 2007 m. veikos apžvalga.

„Bažnyčios žinios“
katalikai.lt

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006 Katalikų interneto tarnyba, info@kit.lt