Popiežiaus Benedikto XVI žinia 15-osios Pasaulinės ligonių (2007 m. vasario 11 d.) dienos proga
 
 Brangūs broliai ir seserys!

2007 m. vasario 11 d., Bažnyčios liturgijoje atmenant Lurdo Dievo Motiną, 15-oji Pasaulinė ligonių diena bus švenčiama Seule, Korėjoje. Numatyta susitikimų, konferencijų, pastoracinių susibūrimų bei liturginių šventimų su Bažnyčios Korėjoje atstovais, sveikatos apsaugos darbuotojais, ligoniais bei jų šeimomis. Bažnyčia vėl atgręžia akis į kenčiančiuosius bei atkreipia dėmesį į nepagydomus ligonius, iš kurių daugelis miršta dėl mirtinų ligų. Jų yra kiekviename žemyne, ypač ten, kur skurdas ir negandos kelia didžiulę kančią bei sielvartą. Turėdamas prieš akis šias kančias, dvasiškai dalyvausiu Pasaulinėje ligonių dienoje, vienydamasis su šių susitikimų, kuriuose bus aptarinėjama sunki nepagydomų ligonių būklė mūsų pasaulyje, dalyviais bei akindamas krikščionių bendruomenes liudyti Viešpaties švelnumą ir gailestingumą.

Ligą neišvengiamai lydi krizės momentas ir blaivi akistata su savo asmenine padėtimi. Medicinos mokslų pažanga dažnai duoda būtinų priemonių imtis šio iššūkio – bent jo fiziniais aspektais. Tačiau žmogaus gyvybei būdingos esminės ribos, ir jis anksčiau ar vėliau miršta. Patirti tai pašauktas kiekvienas žmogus, ir tam jis turi būti pasirengęs. Nepaisant mokslo pažangos, neįmanoma surasti vaistų nuo kiekvienos ligos, todėl viso pasaulio ligoninėse, slaugos ligoninėse ir namie susiduriame su daugybės nepagydomomis ir neretai mirtinomis ligomis sergančių mūsų brolių bei seserų kančiomis. Be to, milijonai žmonių mūsų pasaulyje vis dar gyvena nesanitarinėmis sąlygomis ir jiems neprieinami labai reikalingi, dažniausiai patys elementariausi, medicininiai ištekliai; dėl to „nepagydomais“ laikomų žmonių skaičius labai padidėja.

Bažnyčia remia nepagydomai ir mirtinai sergančiuosius reikalaudama teisingos socialinės politikos, galinčios padėti pašalinti daugelio ligų priežastis, bei ragindama gerinti mirštančiųjų bei tų, kuriems nebegalima padėti jokiomis medicinos priemonėmis, priežiūrą. Būtina skatinti politiką, laiduojančią sąlygas, kuriomis žmonės galėtų oriai pakelti net nepagydomas ligas ir mirtį. Čia privalu dar kartą pabrėžti būtinybę turėti daugiau paliatyviosios slaugos centrų, kurie rūpintųsi visapusiška ligonių priežiūra, teikdami jiems reikiamą žmogiškąją pagalbą bei dvasinę globą. Šią teisę turi kiekvienas žmogus, ir mes visi privalome būti įsipareigoję ją ginti.

Čia norėčiau padrąsinti tuos, kurie kasdieniu darbu laiduoja, kad nepagydomi ir mirtini ligoniai bei jų šeimos susilauktų tinkamos ir meilės kupinos priežiūros. Bažnyčia, sekdama gerojo samariečio pavyzdžiu, visada rodė ypatingą dėmesį ligotiesiems. Per savo narius bei institucijas ji ir toliau palaiko kenčiančiuosius bei mirštančiuosius, stengdamasi šiais reikšmingais žmogiškosios egzistencijos momentais išlaikyti jų orumą. Daugybė tokių asmenų – sveikatos apsaugos ir pastoracijos darbuotojų, savanorių – ir institucijų visame pasaulyje nenuilstamai tarnauja ligoniams slaugos ligoninėse ir paliatyviosios slaugos struktūrose, miestų gatvėse, gyvenamųjų namų kvartaluose ir parapijose.

Dabar kreipiuosi į jus, mano brangūs broliai ir seserys, kurie esate kamuojami nepagydomų ir mirtinų ligų. Akinu jus įsimąstyti į nukryžiuoto Kristaus kančias ir, vienijantis su juo, gręžtis į Tėvą, visiškai pasitikint, kad visa gyvybė, ir konkrečiai jūsų gyvybė, yra jo rankose. Patikėkite, jūsų kančios, vienijamos su Kristaus kančiomis, bus vaisingos Bažnyčios ir pasaulio poreikių atžvilgiu. Meldžiu Viešpatį sustiprinti jūsų tikėjimą šia meile, ypač užklupus išbandymams, kuriuos išgyvenate. Viliuosi, kad jūs, kad ir kur būtumėte, visada surasite dvasinio padrąsinimo bei dvasinės stiprybės, reikalingų jūsų tikėjimui maitinti bei jus prie gyvybės Tėvo priartinti. Per savo kunigus bei pastoracijos darbuotojus Bažnyčia trokšta jums pagelbėti ir būti šalia jūsų, padėdama jūsų vargo valandą, ir taip Kristaus meilės kupiną gailestingumą darydama juntamą kenčiantiesiems.

Baigdamas prašau bažnytinių bendruomenių visame pasaulyje, ypač pasiaukojusių ligonių tarnybai, padedant Marijai, Salus Infirmorum, veikliai liudyti Dievo, mūsų Tėvo, meilės kupiną rūpinimąsi. Tegu Palaimintoji Mergelė, mūsų Motina, paguodžia sergančiuosius ir palaiko visus, kurie, kaip gerieji samariečiai, paskyrė savo gyvenimą kenčiančiųjų dvasinių bei fizinių žaizdų gydymui. Vienydamasis su kiekvienu iš jūsų mintyse bei maldoje, kaip stiprybės ir ramybės Viešpatyje laidą nuoširdžiai teikiu jums savo apaštališkąjį palaiminimą.


Vatikanas, 2006 m. gruodžio 8 d.

BENEDICTUS PP. XVI

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006 Katalikų interneto tarnyba, info@kit.lt