Popiežius akcentavo tiesos reikšmę siekiant taikos
 
 

(KAP) Kiekvienais metais nekantriai laukiama, ką popiežius pasakys per tradicinį naujametį prie Šventojo Sosto akredituotų diplomatų priėmimą. Savo kalboje popiežius iš Vatikano perspektyvos įvertina padėtį pasaulyje: išreiškia rūpesčius bei lūkesčius, atkreipia dėmesį į problemas, nusako pageidavimus ir viltis.

Savo pirmoje tokioje kalboje, pasakytoje sausio 9 d., popiežius Benediktas XVI pateikė teologiškai pagrįstą požiūrį į taiką ir laisvę, tiesą ir atleidimą. Bažnyčia, pasak jo, skelbianti Kristaus žinią, taikos žinią, o taika glūdinti tiesoje. Daugelyje pasaulio dalių taika šiandien apsunkinama, pažeidinėjama ar apskritai stumiama į pavojų atvirų ar paslėptų konfliktų bei įtampų. Kas įsipareigoja tiesai, tas privaląs skatinti ir teisingumą bei paisyti teisėtų kiekvienos žmogaus ir kiekvienos tautos interesų.

Turėdamas galvoje Samuelio P. Huntingtono tezę apie gresiantį „civilizacijų susidūrimą“, popiežius pabrėžė, jog šiandien pagrįstai įspėjama dėl „kultūrų kovos“ pavojaus. Benediktas XVI akcentavo, jog pasaulyje plintant organizuotam terorizmui tokio „susidūrimo“ grėsmė didėja.

Nuo tiesos, popiežiaus teigimu, neatsiejamas įsipareigojimas teisei į laisvę. Popiežius čia minėjo ne tik religijos laisvę, ir toliau rimtai pažeidinėjamą kai kuriose valstybėse, bet ir individualios laisvės apsaugą apskritai. Benediktas XVI ragino valstybes gerbti savo piliečių teises. Nė viena valstybė negali nesirūpinti asmens teisėmis, nerizikuodama pakirsti savo patikimumą tarptautinėje politikoje.

Kaip politikos priemonę popiežius nedviprasmiškai kritikavo „stipresniojo teisę“. Šis principas remiasi melu bei manipuliavimu ir žmonijos istorijoje yra dažna tragedijų priežastis. Tarptautinėje politikoje privalu atsižvelgti į „kiekvieno teisėtus interesus“. Popiežius taip pat ragino sugriauti visas kliūtis, trukdančias nevaržomai prieiti prie informacijos bei komunikacijos priemonių.

Benediktas XVI pakartojo savo pirmtako Jono Pauliaus II žodžius apie tai, kad taika suponuoja ne tik teisingumą, bet ir susitaikinimą. Jis atkreipė dėmesį į Libaną ir Artimuosius Rytus apskritai, į Iraką, Afriką, atskirai paminėdamas iškankintus ir beginklius Darfuro srities Sudane gyventojus. Kalbėdamas apie Šventąją Žemę, popiežius pakartojo Vatikano poziciją: Izraelio valstybė turi teisę taikiai egzistuoti, o palestiniečiai turi turėti galimybę plėtoti demokratines struktūras kelyje į laivą ateitį.

Įsipareigojimas tiesai, pasak Benedikto XVI, atveria naujų vilčių perspektyvą. Taika reiškia ne tik ginklų tylėjimą, bet ir naują tarptautinių santykių dinamiką. Popiežius primygtinai ragino tarptautinę valstybių bendriją dar ryžtingiau dėti pastangas dėl žmogaus orumą atitinkančių gyvenimo sąlygų. Mažiau nei pusės kasmet ginklavimuisi skirtų lėšų pakaktų ištraukti iš skurdo milžiniškai vargšų armijai. Priverstinę migraciją bei prekybą žmonėmis Benediktas XVI įvardijo kaip „mūsų laikų gėdą“. Kol nėra sąlygų gyventi orų gyvenimą, apie taiką kalbėti negalima.

Benediktas XVI nenutylėjo nė Bažnyčios klaidų. Katalikų Bažnyčia smerkia klaidas, padarytas jos narių ar institucijų, ir nesvyruodama prašo atleidimo.

Bažnyčios žinios“
www.katalikai.lt

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006 Katalikų interneto tarnyba, info@kit.lt