Europos Komisija, vertindama Turkijos pažangą, pasigedo religijos laisvės
 
 (KAP) Lapkričio 8 d. Briuselyje paskelbtoje ataskaitoje dėl Turkijos pažangos siekiant integracijos ES iškeliamos religijos laisvės problemos. Aptariant nemusulmoniškų religinių bendruomenių padėtį analogiškoje ankstesnių metų ataskaitoje buvo konstatuota „labai menka pažanga“, o šių metų ataskaitoje rašoma, kad „pažangos nėra“.

Šiemetinėje EK ataskaitoje rašoma, kad iš esmės nedaromos kliūtys pamaldų organizavimui. Tačiau religinėms bendruomenėms vis dar nesuteikiamas juridinio asmens statusas, ribojama jų nuosavybės teisė. Nemusulmoniškoms bendruomenėms taip pat trukdoma organizuoti dvasininkijos ugdymą. Daromi apribojimai norintiems Turkijoje dirbti užsienio dvasininkams. EK ataskaitoje apgailestaujama dėl smurto aktų prieš nemusulmonų dvasininkus ir maldos namus. Primintas vasario mėnesį nužudyto katalikų kunigo Andrea Santoro pavyzdys. Varžymų patiria ir nedidelė Turkijos ortodoksų bendruomenė.  Konstantinopolio patriarchui draudžiama vartoti „ekumeninio patriarcho“ titulą. Nuo 1971 m.– nepaisant pažadų – lieka uždaryta Chalki ortodoksų dvasinė akademija. Ataskaitoje taip pat konstatuojama išlikusi grėsmė alevitams – XIII a. nuo pagrindinės islamo srovės atsiskyrusiai mažumai. Europos Komisijai taip pat kelia susirūpinimo žodžio bei nuomonės reiškimo laisvės varžymai.

„Bažnyčios žinios“
katalikai.lt
 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006 Katalikų interneto tarnyba, info@kit.lt