(KAP, KAI) Lapkričio 6 d. popiežius Benediktas XVI audiencijoje priėmė Popiežiškosios mokslų akademijos plenarinio susirinkimo dalyvius ir pasakė jiems kalbą. Lapkričio 3 d. prasidėjusiame plenariniame susirinkime nagrinėtos mokslinio prognozavimo temos, ypač numatant žemės drebėjimus, klimato pokyčius ar ligų proveržius. Tarp 80 Popiežiškosios mokslų akademijos narių yra 30 Nobelio premijos laureatų. Ne visi Popiežiškosios mokslų akademijos nariai yra katalikai. Popiežiškosios mokslų akademijos plenariniai susirinkimai vyksta kas dvejus metus.

Susirinkimo dalyviams Benediktas XVI sakė, kad gamtos mokslai negali pakeisti Apreiškimo ir duoti išsamaus atsakymo į radikalius žmogaus klausimus apie gyvenimo ir mirties prasmę ar galutines vertybes. Pasak jo, krikščioniškam tikėjimui nėra neišvengiamo konflikto tarp tikėjimo ir mokslo pažangos . Krikščionys tiki, kad Dievas sukūrė žmogų ir apdovanojo jį protu. Galima sakyti, kad gamtos įvykių numatymas, jų kontrolė bei valdymas yra „kūrimo plano dalis“. Anot popiežiaus, žmogus tuo pat metu negali taip „radikaliai pasitikėti“ mokslu bei technika, kad mokslo bei technikos pažanga tikėtųsi viską paaiškinti ir patenkinti visus egzistencinius bei dvasinius poreikius.

Pasak popiežiaus, darantiems mokslines prognozes tenka etinė atsakomybė: vengtinos nereikalingą sumaištį sukeliančios prognozės, taip pat nedera dėl klaidingo nuogąstavimo susilaikyti nuo patikimų teiginių paskelbimo. Šia prasme mokslininkams tenka svarbus vaidmuo formuojant viešąją nuomonę.

Popiežius pabrėžė, kad su mokslininkų pagalba pasaulis tikisi suprasti svarbius gamtos reiškinių padarinius ir ekologines grėsmes, taip pat ieškoti saugių energijos šaltinių. Popiežius pabrėžė, kad Bažnyčiai tenka pareiga priminti, kad mokslo gebėjimas numatyti būsimą įvykių raidą niekuomet neturi būti nukreiptas „prieš žmogaus gyvenimą bei orumą“.

„Bažnyčios žinios“
katalikai.lt