Benedikto XVI kelionė į Austriją
 
 (KAP, KAI) Rugsėjo 7–9 d. vykusios Benedikto XVI kelionės į Austriją pagrindinis tikslas buvo dalyvauti Marijos „tautų šventovės“ Mariacelėje (Mariazell) 850 metų jubiliejaus minėjime. Popiežiaus piligriminės kelionės šūkis – „Žvelgti į Kristų“. Kelionės metu Šventasis Tėvas kvietė Europą gerbti krikščioniškąsias vertybes kaip esminį savo tapatybės laidą. Benediktas XVI savo kalbose analizavo dabartinės Vakarų Europos krizės priežastis, apibendrindamas jas kaip nutolimą nuo tiesos kriterijaus. Popiežiaus kelionės Austrijoje metu skambėjo raginimai atnaujinti gyvenimą ir tikėjimą. Atnaujinimo užduotis patikėta ypač dvasininkams ir pasirinkusiems pašvęstąjį gyvenimą: popiežius ragino juos priešintis įvairioms neteisingumo apraiškoms. Jis kritikavo vartotojiškumą ir skatino ieškoti krikščioniškosios meilės prasmės. Šventasis Tėvas taip pat siekė naujai parodyti kunigo misijos prasmę, primindamas, kad šiandienos žmogui labiausiai reikia „vilties liudijimo“. Popiežius ragino europiečius švęsti sekmadienį ir pavadino tai „dvasinės darnos išlaikymo sąlyga“.

Tai buvo septintoji užsienio kelionė per Benedikto XVI pontifikatą. Visas tris vizito dienas beveik nepaliaujamai lijo lietus. Nepaisant nepalankaus oro susitikimuose su popiežiumi dalyvavo daugiau piligrimų negu tikėtasi: Mariacelėje į susitikimą atėjo 33 tūkst. maldininkų, o į Mišias Šv. Stepono katedroje Vienoje susirinko 20 tūkst. tikinčiųjų. Iš viso kelionės susitikimuose dalyvavo daugiau kaip 110 tūkst. žmonių. Benediktą XVI kelionėje lydėjo palyginti nedidelė 26 asmenų palyda.

„Jaučiuosi kaip namie“

Lėktuvui nusileidus Vienos oro uoste dėl smarkaus lietaus popiežiaus sutikimo ceremonija vyko oro uosto salėje. Sveikinimo kalboje Benediktas XVI prisipažino, kad jaučiasi „kaip namie“: „Ši kultūrinė erdvė Europos centre pranoksta visas sienas ir vienija įvairias visų mūsų kontinento dalių iniciatyvas. Šios šalies kultūra žymiu mastu paženklinta Jėzaus Kristaus žodžiu ir Bažnyčios veikimu“, – kalbėjo popiežius. Prezidentas Heinzas Fischeris sveikinimo kalboje priminė daugeriopus Benedikto XVI ryšius su Austrija. Jis sakė, kad svarbiausias šalies politikos tikslas yra išlaikyti taiką tarp tautų ir žmonių.

Sveikindamas Vienos gyventojus Am Hof aikštėje, kurios viduryje stovi paminklas Marijai Mariensäule, Benediktas XVI kalbėjo apie Dievo Motinos vaidmenį Austrijos istorijoje ir jos reikšmę kiekvieno kataliko gyvenime. Dėl lietaus sukeltų techninių problemų popiežius pro mikrofoną pasakė tik dalį savo kalbos. Popiežiaus kelionės liturginėje inauguracijoje entuziastingai dalyvavo apie 10 tūkst. tikinčiųjų, tarp jų daug katalikiškųjų mokyklų moksleivių, taip pat Vienoje gyvenančių tautinių bendruomenių atstovų. Belaukiant susitikimo žmonėms teko kelias valandas praleisti pliaupiant lietui. Am Hof bažnyčioje Šventasis Tėvas pagarbino Švenčiausiąjį Sakramentą, drauge su visais tikinčiaisiais „žvelgdamas į Kristų“. Šioje kroatų katalikų reikmėms tarnaujančioje bažnyčioje liturgija atspindėjo Vienoje gyvenančias kitakalbes katalikų bendruomenes.

Austrijos vyskupų konferencijos pirmininkas Vienos arkivyskupas kardinolas Christophas Schönbornas sveikindamas popiežių pabrėžė, kad Austrijos sostinėje gyvena apie 200 tūkst. svetimšalių katalikų, kurie „Vienoje sudaro pasaulinę Bažnyčią“. Kardinolas prašė Šventojo Tėvo sustiprinimo: „Bažnyčia Austrijoje išgyveno skausmingus ir kančių kupinus laikus. Mums gresia pavojus prarasti ryžtą, rezignuoti ar net prarasti viltį. Šventasis Tėve, sustiprink mūsų tikėjimą! Nukreipk mūsų žvilgsnį į Kristų! Jis yra mūsų pasitikėjimas ir mūsų viltis!” Sveikinimo žodyje kardinolas Schönbornas taip pat priminė žydiškąsias krikščionybės šaknis, įvesdindamas į holokausto aukų pagerbimo ceremoniją netoli esančioje Judenplatz aikštėje.

Kitu sustojimu Benediktas XVI pagerbė nacių režimo nužudytųjų Austrijos žydų atminimą. Drauge su vyriausiuoju Vienos rabinu P. Eisenbergu popiežius sustojo prie holokausto aukų paminklo Judenplatz – Žydų aikštėje. Be paliovos pilant lietui, popiežius valandėlę tyliai meldėsi. Tuo metu vyriausias rabinas su iškilmingumą pabrėžiančia balta kipa kalbėjo kadišą – judėjų maldą už mirusiuosius. Prieš tai Vienos vyriausiasis rabinas, cituodamas Koheleto knygą, kalbėjo tūkstančiams Am Hof aikštėje susibūrusių jaunuolių, kad popiežius savo atvykimu „išrauna praeityje pasėtą blogį“.

Žinia Europai

Vienos Hofburgo rūmuose Benediktas XVI susitiko su diplomatiniu korpusu ir viešuomenės atstovais. Popiežius ragino, kad Europa neatmestų savo krikščioniškųjų šaknų. Pasak Benedikto XVI, krikščioniškosios šaknys yra „civilizacijos raugas“ kelyje į trečiąjį tūkstantmetį. Popiežius savo kalboje sakė: „Bendri Europos namai bus gera vieta gyventi tik tuomet, jei bus pastatyti ant tvirto bendrų vertybių kultūrinio ir moralinio pamato, kurį perdavė Europos istorija bei tradicija. “ Kalbėdamas apie Austrijos vaidmenį Europos integracijos procese popiežius priminė, kad Mariacelės šventovė yra drauge Vidurio Europos tautų susitikimo vieta. Anot Benedikto XVI, krikščioniškasis tikėjimas giliai paženklino šios šalies ir jos gyventojų būdą. „Austrija be gyvos krikščionybės nebūtų Austrija“, – sakė popiežius. Šventasis Tėvas ypač teigiamai vertino tomis dienomis Rumunijoje, Sibiu, vykstantį 3-iąjį Europos ekumeninį susirinkimą.

Kalbėdamas apie „Europos gyvensenos modelį“, apimantį veiksmingą ekonomiką ir socialinį teisingumą, popiežius taip pat priminė traumines totalitarizmo bei diktatūros patirtis, taip pat dešimtmečius trukusį kontinento sudalijimą. „Dešimtmečius skausmingai skirstęs Europą sudalijimas politinėje sferoje iš tikrųjų įveiktas, bet žmonių galvose ir širdyse dar toli iki vienybės“, – sakė Benediktas XVI. Popiežius kalbėjo apie būtinybę reguliuoti globalizacijos procesą, kad nenukentėtų vargingieji žmonės bei šalys. Jis taip pat kalbėjo apie Europai būdingą mąstysenos paveldą, kurio esminiai sandai yra „tikėjimas, tiesa ir protas“.

Šventasis Tėvas savo kalbose akcentavo pagarbą gyvybei nuo jos prasidėjimo iki natūralios mirties. Jis ragino Europos šalis kurti pasitikėjimo gyvybe atmosferą, kurioje vaikai priimami kaip dovana, o ne kaip našta. Benedikto XVI kalbos teiginiai apie „teisę gyventi“, ypač kad abortas „nėra žmogaus teisė“ sulaukė labai daug žurnalistų ir politikų komentarų. Vatikano atstovas žiniasklaidai kun. Federico Lombardi SJ, komentuodamas žiniasklaidoje pasirodžiusias popiežiaus kalbos interpretacijas, teigė, kad Austrijoje galiojantis įstatymas, išskyrus išimtinius atvejus, abortą taip pat laiko neteisėtu, tad popiežius raginęs išlaikyti tokią teisinę tvarką.

Penktadienio vakare grįžęs iš susitikimo Hofburge į nunciatūrą, nepaisydamas nuovargio ir peršalimo, Benediktas XVI trumpam pasirodė apaštališkosios nunciatūros balkone, nudžiugindamas jo laukusius daugiau kaip 500 jaunuolių.

„Tautų šventovei“ 850 metų

Rugsėjo 8 d. iškilmės Mariacelėje (Mariazell) prasidėjo kiek pavėluotai. Dėl nesiliovusio lietaus Benediktas XVI vyko už 150 km nuo Vienos esančią šventovę ne malūnsparniu, bet automobiliu. Šventąjį Tėvą, važiuojantį papamobiliu, miestelio gatvėse sveikino tūkstančiai piligrimų. Prieš Mišias popiežius Bazilikoje tyliai meldėsi priešais maloningosios Dievo Motinos atvaizdą. Į 2 tūkst. gyventojų turintį miestelį atvyko apie 30 tūkst. maldininkų, tarp jų daug iš užsienio. Liturgijoje dalyvavo 70 hierarchų: kardinolų ir vyskupų. Ypatinga aikštės priešais Baziliką topografija leido įkomponuoti altorių taip, kad visų liturgijoje dalyvaujančių akys buvo viename lygyje: tuo norėta pabrėžti, jog popiežius lankosi „kaip piligrimas tarp piligrimų“. Aikštėje mirguliavo skėčiai: jie buvo išdalyti piligrimams paketuose drauge su maldynais. Sveikindamas piligrimus vietos vyskupas Egonas Kapellari sakė, kad tikintieji turi būti „dvasiškai ir kūniškai atsparūs orų pokyčiams“. Mišių skaitiniai skaityti vengrų ir slovėnų kalbomis, o Evangelija – lotyniškai. Popiežius tarė sveikinimo žodį čekiškai, slovakiškai ir lenkiškai. Tikintieji labai karštai reagavo į popiežiaus pamokslo žodžius. Kalbėdamas apie 850 metų gyvuojančią šventovę, Benediktas XVI priminė, kad nuo pat pradžių į šią vietą atvyksta įvairių tautų piligrimai, todėl tai „ taikos ir vienybės vieta“. Marijos šventėje popiežius kreipė tikinčiųjų mintis į Kristų: „Šiandien įsitraukiame į tą daugelio amžių didžiąją piligrimystę. Pas Viešpaties Motiną atsikvepiame ir prašome: parodyk mums Jėzų“.

Popiežius taip pat atkreipė dėmesį, jog „tiesos atsisakymas“ yra Vakarų Europoje išgyvenamos krizės esmė. Pasak jo, tuomet nuostabūs mokslo laimėjimai gali turėti dvejopus padarinius: prisidėti prie gėrio ir taip pasitarnauti žmogaus išganymui, tačiau taip pat sukelti žiaurias grėsmes ir vesti į žmogaus ir pasaulio sunaikinimą.

Tikėjimo ir gyvenimo atnaujinimas

Mišparų metu prieš stebuklingą Marijos statulą Magna Mater Austriae popiežius meldė tikėjimo ir gyvenimo atnaujinimo. Pamaldose Mariazell bazilikoje dalyvavo Austrijos vyskupijų dvasininkai, vienuoliai ir vienuolės. Drauge meldėsi ir popiežiaus brolis prel. Georgas Ratzingeris.

Šventasis Tėvas išreiškė pasigėrėjimą jaunais žmonėmis, norinčiais pašvęsti Dievui savo gyvenimą per kunigystę ar vienuolystę. „Dalyvavimas Kristaus kelyje apima du matmenis: kryžių, nepasisekimą, kančią, nesupratimą, panieką ir persekiojimą, tačiau taip pat tikrą džiaugsmą, kylantį iš tarnavimo Kristui, ir paguodą, teikiamą susitikus su juo“, – priminė Benediktas XVI. Popiežius ragino dvasininkus ir pašvęstojo gyvenimo asmenis priešintis matomo arba paslėpto neteisingumo apraiškoms, taip pat plintančiai nepagarbai žmonių atžvilgiu. Jis taip pat aptarė evangelinius neturto, skaistumo ir klusnumo patarimus. Kalbėdamas apie skaistumą Benediktas XVI sakė, kad celibatinio skaistumo įžadai nereiškia individualizmo ar žmogiškųjų santykių atsisakymo, bet leidžia be išlygų atsidėti tarnaujant Dievo karalystei ir žmonėms. Savo kalbą popiežius baigė šv. Ignaco malda.

Vienydamasis su Rumunijoje, Sibiu, tuo metu vykusio 3-iojo Europos ekumeninio susirinkimo dalyviais, popiežius uždegė žvakę. Ministrantai nuo šios žvakės uždegė visų pamaldų dalyvių žvakes. Šis simbolinis aktas siejosi su Sibiu susitikimo šūkiu, kuris skelbė: „Kristaus šviesa nušviečia visus. Europos atnaujinimo ir vienybės viltis“.

Sekmadienio šventimas

Vienos šv. Stepono katedroje popiežius ragino švęsti sekmadienį ir pavadino sekmadienio šventimą dvasinio gyvenimo darnos pamatine sąlyga: „Nedalyvaujant sekmadienio Mišiose negalima sėkmingai realizuoti gyvenimą.“ Jis atkreipė dėmesį, kad Vakarų visuomenėse sekmadienis, deja, tapo tik laisvu laiku, savaitgaliu. Popiežius pripažino, jog laisvalaikis, ypač turint omenyje šiuolaikinio pasaulio skubėjimą, yra tikrai geras ir būtinas dalykas, tačiau jeigu jis neturi vidinės ašies bei krypties, tuomet tampa tuščiu laiku, negrąžinančiu jėgų ir neprisidedančiu prie poilsio. Popiežius sakė, kad sekmadienis bažnyčioje yra kassavaitinė kūrimo šventė, džiaugsmingas dėkojimas už kūriniją.

Komentuodamas Evangelijos skaitinį popiežius kalbėjo apie aukos ir savęs atsižadėjimo reikalaujančią meilę. Jis pabrėžė, kad Jėzaus reikalavimai mokiniams nėra nukreipti prieš santuokinę meilę, šeimą ar gyvenimo džiaugsmą. Popiežiaus katechezę apie meilę tikintieji sutiko plojimais.

Kardinolas Christophas Schönbornas padėkojo popiežiui už raginimą branginti sekmadienį. Kardinolas atkreipė dėmesį, kad Austrijoje gyvuoja iniciatyva „Sekmadienio sąjunga“, kuri stengiasi atsispirti sekmadienio sumenkinimui ir nureikšminimui. Tarp šios draugijos narių yra profsąjungų atstovų, verslo žmonių, katalikiškųjų organizacijų narių. Vienos arkivyskupas taip pat sakė, kad Šv. Stepono katedra ypač austrų mylima ir jų gražiai restauruota. Jis paprašė Benedikto XVI palaiminti aukotojus. Po šv. Mišių popiežius išėjo į aikštę, kur buvo entuziastingai sveikinamas tūkstančių tikinčiųjų.

Po Viešpaties angelo maldos Benediktas XVI padėkojo Austrijos vaikams už atsiųstus laiškus ir piešinius, kurie buvo susiję su jo kelionės šūkiu „Žvelgti į Kristų“.

Vienuolynai – dvasinės stiprybės oazės

Sekmadienio popietę Benediktas XVI lankėsi Šventojo Kryžiaus (Heiligenkreuz) cistersų abatijoje. Tai seniausias, beveik be pertraukos nuo 1133 m. veikiantis cistersų vienuolynas. Benediktas XVI pabrėžė Austrijos vienuolynų kaip „dvasinės stiprybės vietų“ reikšmę. Popiežius sakė, kad nedera laikyti vienuolynų tik kultūros ir tradicijų paveldu ar verslo įmonėmis. Šventasis Tėvas pabrėžė maldos svarbą ne tik vienuolių, bet ir visų žmonių, nepaisant jų amžiaus ir padėties, gyvenime. Pasak popiežiaus, vienuolių gyvenime malda užima centrinę vietą, ji yra jų pašaukimo šerdis. Popiežius ragino, kad vienuolynai būtų „Dievo prioriteto“ dvasinėmis oazėmis ir rodytų šiandienos pasauliui svarbiausią ir lemiamą dalyką: egzistuoja galutinis tikslas, dėl kurio verta gyventi, – Dievas ir jo nenugalima meilė.

Susiedamas su Šventojo Kryžiaus abatijoje veikiančia Popiežiškąja aukštąja teologijos mokykla, Benediktas XVI kalbėjo apie „klūpančią teologiją“, teologijos mokslo ir maldingumo sąsają.

Savanorystė yra krikščionybės dalis

Besibaigiant kelionei, Vienos koncertų rūmų salėje popiežius susitiko su šimtais žmonių, savanoriškai besidarbuojančių įvairiose karitatyvinėse bei socialinėse institucijose. Benediktas XVI savanoriams sakė, kad jų neatlyginama veikla ugdo žmogaus orumą ir atskleidžia „žmogaus panašumą į Dievą“. Benediktas XVI džiaugėsi galėjęs susitikti su žmonėmis, kurie siekia Evangelijos žodžiams visuomenėje suteikti konkrečią išraišką, „be išskaičiavimo ir nelaukdami atlygio“. Pasak popiežiaus, savanoriškas angažavimasis labai susijęs su malone. Šventasis Tėvas pabrėžė, kad valstybės socialinė politika negali pavaduoti asmeninio savanorių angažavimosi: „artimo meilė nėra deleguojama“. Popiežius sakė, jog savanoriai kuria „mūsų visuomenės žmogiškąjį ir krikščioniškąjį veidą“.

Austrijos savanoriai kasmet dirba 17 mln. valandų, iš kurių 7,2 mln. valandų sudaro socialinė pagalba kaimynams. Jų atliekamas darbas įvertinamas 3,5 mlrd. eurų.

Austrija dar artimesnė popiežiui

Per atsisveikinimo ceremoniją Benediktas XVI Vienos oro uoste sakė: „Jaučiu, jog ši graži šalis ir jos žmonės tapo man dar artimesni.“ Popiežius priminė Austrijos ir jos sostinės ypatingą vietą tarptautiniame dialoge. Jis sakė, kad Viena dėl jos istorinės praeities ir geografinės padėties gali įnešti savo indėlį ir padėti tradicinėms, krikščionišku tikėjimu pagrįstoms žemyno vertybėms įsilieti į Europos institucijas per tarptautinius, kultūrinius ir religinius ryšius. Galiausiai popiežius patikėjo Austrijos dabartį ir ateitį Mariacelės Maloningosios Motinos Magna Mater Austriae bei visų Austrijos šventųjų ir palaimintųjų užtarimui.

„Bažnyčios žinios“
katalikai.lt
 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006 Katalikų interneto tarnyba, info@kit.lt