Nekrikštytų vaikų sielos eina į dangų
 
 

(KAP, KAI) Popiežius Benediktas XVI patvirtino Tarptautinės teologinės komisijos dokumentą „Vaikų, mirusių be krikšto, išganymo viltis“. Visas dokumentas paskelbtas italų jėzuitų dvisavaitiniame leidinyje La Civiltà Cattolica ir pusiau oficialiame bažnytiniame JAV leidinyje Origins.41 puslapio tekstas grindžiamas daug metų vykusiais Tarptautinės teologinės komisijos pasitarimais.

Šiuo Tarptautinės teologinės komisijos dokumentu koreguojama praėjusiais šimtmečiais paplitusi nuomonė, esą nekrikštyti vaikai po mirties patenka į vadinamąjį limbus puerorum – „tarpinę būklę“, arba „pragarus“. Dokumente sakoma, kad krikštas yra įprastinis išganymo kelias. Tačiau tolydžio brendo suvokimas, jog Dievas trokšta visų žmonių išganymo. Tarpinės būklės, kurioje vaikai egzistuotų be skausmo, tačiau taip pat nepatirdami Dievo artumo, įsivaizdavimas atspindėtų „nepamatuotai restriktyvią išganymo viziją“. Dokumente rašoma, kad Bažnyčia neturi tikro pažinimo apie be krikšto mirusių vaikų amžinąjį likimą. Tačiau pasvėrus visus teologinius argumentus yra pagrindas vilčiai, „kad be krikšto mirę vaikai gali džiaugtis palaiminguoju Dievo regėjimu“. Teorija apie limbus puerorum niekuomet nebuvo dogmatizuota. Apie ją nekalbama ir Katalikų Bažnyčios katekizme.

„Šiuolaikiniams žmonėms tolydžio vis daugiau sunkumų kelia įsivaizdavimas, kad teisingas ir gailestingas Dievas galėtų atskirti be asmeninės nuodėmės mirusius vaikus nuo amžinos palaimos“, – rašoma tekste. Ypač mirusio vaiko tėvams abejonė dėl vaiko išganymo gali kelti skausmą ir kaltę. Laikui bėgant Bažnyčia „subtiliau suvokė“, kaip žmonėms dovanojamas išganymas. Pasak dokumento, panašiai dera aiškinti taip pat tradicijos perduodamą mokymą, jog „už Bažnyčios nėra išganymo“.

Vatikano tarptautinė teologinė komisija per daugelį posėdžių nagrinėjo be krikšto mirusių vaikų amžinąjį likimą. Popiežius Jonas Paulius II 2004 m. davė šiai komisijai užduotį išnagrinėti šį klausimą. 1969 m. įkurta Tarptautinė teologinė komisija yra oficialus Šventojo Sosto, ypač Tikėjimo mokymo kongregacijos, patariamasis organas.

Jau 1985 m. tuometinis Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas Jozephas Ratzingeris pabrėžė, jog kaip teologas yra linkęs atsisakyti šios limbus puerorum „teologinės hipotezės”, nes ji niekada nebuvo apibrėžta tikėjimo tiesa.

„Bažnyčios žinios“
katalikai.lt

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006 Katalikų interneto tarnyba, info@kit.lt