2011 m. spalio 23 d.
ŽAGARĖJE
švenčiamos Vilniaus vyskupo Julijono Steponavičiaus
100-osios gimimo metinės

 
Maloniai yra kviečiami Lietuvos Katalikų Bažnyčios vyskupai, kunigai, tikintieji, valdžios atstovai dalyvauti šiame minėjime.
Renginys tiesiogiai bus transliuojamas per „Marijos“ radiją.

PROGRAMA

12.00 val. Šv. Mišios Žagarės Šv. apašt. Petro ir Povilo parapijos bažnyčioje.
Giedos Vilniaus arkikatedros bazilikos grigališkasis choras „Schola Gregoriana Vilnensis“, Vilniaus Bernardinų bažnyčios choras "Vox Clara", Panevežio Senamiesčio bažnyčios choras "Vox Laetitiae" ir Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios grigališkojo choralo studija „Schola Cantorum De Regina Pacis“ ir kitų miestų chorai.

13.30 val. Akmeninio Rūpintojėlio koplystulpio pašventinimas bažnyčios šventoriuje.

14.00 val. Meninės kompozicijos ir filmo pristatymas Žagarės kultūros centre.

15.00 val. Žvakučių uždegimas prie namo, P. Avižonio g. 5, kuriame 28 metus gyveno Vilniaus vyskupas Julijonas Steponavičius.

________________________

Šiemet Žagarės šv. apašt. Petro ir Povilo parapijoje minime arkivyskupo Julijono Steponavičiaus gimimo 100-ąsias, kunigystės šventimų 75-ąsias, ištrėmimo į Žagarę 50-ąsias ir iškeliavimo amžinybėn – 20-ąsias metines.

Gražios ir prasmingos J. E. Telšių vysk. Jono Borutos SJ mintys apie arkivyskupą Julijoną Steponavičių (1911-1936-1955-1991).

„Kiekvieno žmogaus gyvenimas – dviejų skirtingų plotmių sankirta: laiko ir amžinybės. Žemiškasis gyvenimas vertingas tiek, kiek praeinančio laiko tėkmėje išsiskleidžia amžinosios, nenunykstančios su laiko madomis ir vėjais, nesikeičiančios vertybės, dieviškosios tiesos turinys. Laiko ir amžinybės sankirta daugelio didžių asmenybių likime dažnai yra dramatiška, kaip ir kiekvieno amžiaus istorija: būna ir didelių, ir smulkių dramų, kurios kaip mozaikos akmenėliai sudaro vieno ar kito šimtmečio istorijos įvairovę. Amžių Viešpats leidžia vienai kitai asmenybei tapti tarsi epochos simboliu tautos ar vietinės Bažnyčios istorijoje.<...> Savaime kyla klausimas, kas iš XX a. bažnyčios veikėjų galėtų būti Bažnyčios Lietuvoje šio amžiaus nueito kelio simbolis? <...> Arkivyskupo Julijono Steponavičiaus gyvenimo kelias atspindi mūsų tautos ir Lietuvos Bažnyčios nueitą kelią per visą XX a. <...> 1961 m. ištremtas į šiaurės Lietuvos užkampį – Žagarę ir iš ten savo nenuolaidžia laikysena, patarimais, pritarimu, malda ir auka lydėjo ištikimųjų Bažnyčios vaikų pastangas išsaugoti katalikų tikėjimą gyvą žmonių sielose, iškovoti Bažnyčiai ir tikėjimui laisvę“.

(J. Boruta SJ, Arkivyskupas Julijonas Steponavičius (1911-1936-1955-1991) //
Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. - T. 19. P. 616.).

TRUMPA ARKIVYSKUPO JULIJONO STEPONAVIČIAUS BIOGRAFIJA

Gimė 1911 m. spalio 18 d. Miciūnų kaime, Gervėčių parapijoje, dabartinėje Baltarusijoje.

Baigęs Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją, 1930 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Apgynęs teologijos magistro laipsniu mokslo darbą, 1936 m. įšventintas kunigu. Nuo 1939 m. dirbo klebonu Palūšėje, Naujajame Daugėliškyje, Adutiškyje. 1955 m. popiežiui Pijui XII nominavus jį tituliniu Antarados vyskupu ir vyskupo Kazimiero Paltaroko augziliaru, koncekruojamas vyskupu. Persikėlė gyventi į Vilnių.

1958 m. mirus vyskupui Kazimierui Paltarokui, pradėjo vykdyti apaštališkojo administratoriaus pareigas.
Atsisakęs paklusti sovietų valdžios reikalavimams uždrausti jaunimui dalyvauti bažnytinėje veikloje, 1961 m. ištremtas į Žagarę.

1988 m. gruodžio 28 d., sugrįžus iš tremties Žagarėje, leista eiti Vilniaus arkivyskupijos administratoriaus pareigas. 1989 m. vasario 7 d. popiežius Jonas Paulius II pakėlė arkivyskupu ir paskyrė Vilniaus arkivyskupijos ordinaru.
Arkivyskupas Julijonas Steponavičius mirė Vilniuje 1991 m. birželio 18 dieną.

Palaidotas Vilniaus arkikatedros bazilikos tremtinių koplyčioje.

1999 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus po mirties vyskupą Julijoną Steponavičių apdovanojo Vyčio Kryžiaus ordinu ir Komandoro didžiuoju kryžiumi.

Informaciją parengė kun. Marius DYGLYS, Žagarės parapijų klebonas