Gegužės ARTUMA: Gailestingumo akivaizdoje
 
 

Tebeskambant džiugiems šv. Velykų varpams ir pergalingai aidint „Aleliuja“, esame apsupti Dievo malonės ir nepaprastai prasmingų sutapimų. Šių metų gegužės 1-oji – ypatinga diena: tai ne tik Atvelykis ir Motinos diena, bet ir Jono Pauliaus II paskelbimo palaimintuoju iškilmė bei – pirmą kartą Lietuvos istorijoje – rengiamas nacionalinis Dievo Gailestingumo kongresas Vilniuje! Atsiliepdama į šiuos įvykius, „Artuma“ laikinai nutraukia temų apie nuodėmes ir dorybes ciklą, numerį išimtinai skirdama Jono Pauliaus II asmenybei bei Gailestingumui.

Gegužės „Artumos“ viršelį puošiantis Jonas Paulius II džiaugsmingai laimina tikinčiuosius (mozaikos fragmentas iš Šv. Petro Primato bažnyčios Tabgoje, Šventojoje Žemėje). Numeryje spausdinama ir palaimintojo malda už Lietuvą, skirta lietuvių tautos Krikšto 600 metų jubiliejui, kuria žurnalo skaitytojai kviečiami prisidėti prie maldingos ir šventiškos nuotaikos sukūrimo savo Tėvynėje, kartu su palaimintuoju karštai melsdami: „Viešpatie, palaimink šią tautą, apšviesk ją savo veido šviesa ir suteik jai savo ramybę.“

Lietuvoje Jonas Paulius II lankėsi prieš 18 metų ir nė vienas, tikintysis ar šiaip smalsuolis, dalyvavęs susitikimo renginiuose bei Mišiose, nėra pamiršęs tuo metu ore tvyrojusios pakilios, sakralios atmosferos. Kokią charizmą ir trauką Dievop savyje turėjo Karolis Wojtyła, tapęs šv. Petro įpėdiniu, o šiandien – ir palaimintuoju? Ar lengvas kūniško žmogaus kelias šventumo link? Kokiems pasaulietiniams klausimams teikdamas pirmenybę vykdė jam pavestą popiežiškąją misiją, ką įnešė nauja? Kodėl Jonas Paulius II kartais pavadinamas „piligrimų popiežiumi“?

Suprasdama, kaip bus sunku nebanaliai, informatyviai nušviesti gyvenimą asmens, apie kurį nuomonę visi jau turime, „Artuma“ priėmė šį kūrybinį iššūkį – prabilo gal ne visada „objektyvia“, bet tikrai širdies kalba. Švelniai ir išmintingai apie Joną Paulių II atsiliepia vaikai („pažįstantys“ jį iš suaugusiųjų pasakojimų ir… knygų). Apie gyvenimą ir piligrimystę kalba ne vienas redakcijos bendradarbis. O puikesnę progą papasakoti apie „Artumos“ žurnalo atgimimą, kaip tai daro redaktorė Vanda Ibianska, – sunku net įsivaizduoti. Beje, viena iš gegužės mėnesio popiežiaus skelbiamų maldos intencijų – kad žiniasklaidos darbuotojai gerbtų tiesą, solidarumą ir visų žmonių orumą.

Atvelykis dar yra vadinamas apaštalo Tomo sekmadieniu. Tomo, bedusio pirštą į Kristaus žaizdas. O mes, ar tikrai tikime nematę? Ar pasitikime Dievo apvaizda ir teisingumu? Ar Gailestingumo akivaizdoje nesusižeidžiame į savo pačių ambicingumą, fariziejiškai nusiminę, jog Dievas toks gailestingas, jog, rodos, labiau myli „paklydusias aveles“? Apie Dievo kūrinio bandymus suprasti savo ribotumą svarsto Jūratė Kuodytė, išeities tašką rasdama ne savyje, o tik Šventojo Rašto žodžiuose… „Jėzau, pasitikiu tavimi“ – įvairiausiomis pasaulio kalbomis byloja Vilniaus Gailestingumo šventovės sienos, kur įkurdintas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, sukurtas mūsų sostinėje seserį Faustiną lydėjusių apreiškimų ir malonės dėka. Ar įvertinome šią Jėzaus dovaną, prisiėmėme tuo pačiu gautą atsakomybę?

Apžvelgdamas lenkų ir lietuvių santykius, Antanas Gailius tikslingai primena Jono Pauliaus II žodžius, deja, ir per dvidešimtį metų nepraradusius nė kruopelės savo aktualumo: „negalime nepastebėti, koks ryškus yra poreikis, kad visos tautos, atmetusios pavojingą nacionalizmo pavojų, vienytųsi jausdamos atsakomybę, nors ir kiekviena savaip įgyvendindama integracijos procesą.“ Sesuo Faustina antrina: „ideologijas gali atsverti tik Dievo gailestingumas.“ Taigi tik nuo mūsų priklauso, ar įkurdinsime Vilniuje darnų Gailestingumą, kuriame telpa ne tik piktavalio nauda, bet ir gailestingojo orumas…
Gero kino kampelyje Ramūnas Aušrotas tikina, jog santūrų, tačiau visada laukiantį Dievo Gailestingumą iliustruojančių ženklų atidžiai besidairantis žmogus randa visame kame: kaip žvelgdamas į ikonas, vaikų veidus, taip ir žiūrėdamas… kino filmus.

„Artumai“ pasinėrus į Jono Pauliaus II beatifikacijos aptarimą, Motinos ir Mamytės šiame numeryje liko pernelyg mažai paminėtos… Tačiau, reikia tikėtis, pro mielų skaitytojų akis neprasprūs tam tikri akcentai: tai ir Jono Pauliaus II pasirinktas šūkis „Totus Tuus“ („Visas Tavo“), skirtas Dievo Motinai, jo išskirtinis dėmesys „kūno teologijai“, turinčiai lemiamą reikšmę moters orumui, ir bendra krikščioniška pozicija, pagarbiai galvą nulenkianti prieš Motinos Marijos, Dievo Gimdytojos, altorių. Tebūnie pasveikintos, pašlovintos visos Motinos, Mamos, Mamytės!

Rūta Lazauskaitė

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006 Katalikų interneto tarnyba, info@kit.lt