Įvilktuvės

Gruodžio 8 diena seminarijoje – ypatinga šventė. Kiekvienais metais švenčiant Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmę, trečiojo kurso alumnai yra įvelkami į kunigiškąjį rūbą – sutaną – ir viešai pareiškia norą tapti kandidatais į diakonus bei kunigus ir įeiti į dar gilesnį santykį su Jėzumi Kristumi – Aukščiausiuoju ir Amžinuoju kunigu.
Sutana, šis ilgas, juodos spalvos drabužis, turi savo reikšmę. Ji yra ženklas to, kad asmuo yra Jėzaus Kristaus pašauktas ir išrinktas; taip pat tai sąmoningo buvimo su Kristumi ženklas. Apsivilkdami dvasininko drabužį, alumnai džiaugiasi, nes priklauso Jėzaus Kristaus mokyklai, kurioje formavosi Apaštalai ir jų įpėdiniai, vyskupai ir kunigai. Šioje mokykloje nuolat yra ugdomi tie, kuriuos Viešpats išrinko ir norėjo, kad būtų su Juo.

Šiais metais iškilmingų šv. Mišių metu, kurioms vadovavo vyskupas Juozas Tunaitis, kunigišku drabužiu apsivilko ir kandidatais į diakonus bei kunigus tapo seminaristai Valentin Dulko ir Daniel Narkun. Mišiose dalyvavo įvelkamųjų tėveliai, giminės, draugai, taip pat seminarijos dėstytojai, įvelkamųjų pakviesti kunigai svečiai ir seminarijos darbuotojai. Pamokslo metu Jo Ekscelencija, remdamasis šios dienos Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo iškilme kvietė įvelkamuosius apsivilkti „nekaltumo drabužiu – sutana, kuri yra ženklas atsiliepimo į Dievo kvietimą, panašaus į Mergelės Marijos atsiliepimą Dievui“. Po pamokslo įvyko įvilktuvių apeiga, o po jos vyskupas Juozas Tunaitis palaimino klierikus ir priėmė juos kandidatais į diakonatą ir kunigystę.

Po Šv. Mišių visiems susirinkus prie pietų stalo įvilktuosius pasveikino seminarijos rektorius kun. Žydrūnas Vabuolas, propedeutinio kurso broliai, kunigai, šeimų nariai bei draugai.

Susikaupimo diena

Adventas – Viešpaties Gimimo šventės laukimo laikotarpis, kuriuo Bažnyčia pradeda naujus liturginius metus, naują tikėjimo kelią. Šis laikotarpis viena vertus primena Jėzaus Kristaus Įsikūnijimo įvykį, kita vertus paruošia mus pilnam jo išsipildymui – kai Jis ateis laikų pabaigoje. Šį susikaupimo ir laukimo laikotarpį seminaristai pradėjo susikaupimo diena, kuriai vadovavo kun. Gediminas Kijauskas SJ, 35 metus dirbęs Clevlend‘o Dievo Motinos Nuolatinės Pagalbos šventovėje.

Susikaupimo dienos vadovas akcentavo, kad neužtenka žinoti, kad Jėzus atėjo į mūsų pasaulį prieš du tūkstančius metų, bet reikia priimti ir įsisamoninti tai, kad Jis ateina pas mus, pas visus žmones įvairiuose gyvenime situacijose ir dabar.

Kun. Gediminas seminaristams kalbėjo apie tai, ką reiškia susitikimas su Viešpačiu ir kodėl turime išgyventi nuolatinį Jėzaus gimimą mumyse.

Daugelis žmonių šiandieniniame pasaulyje yra įsitikinę, kad visur, politiniame, ekonominiame gyvenime viską gali pasiekti savo proto galia. Norint jiems prabilti apie Sūnaus atėjimą, pirmiausia būtina, anot kun. Gedimino, pažvelgti į tai kas esame ir ko siekiame. Remdamasis ištrauka iš Jono evangelijos (Jn 1,14), susikaupimo dienos vedėjas sakė, kad Dievo pastatyta palapinė nėra tik gražus pasakymas, bet realus susitikimas su Juo. Mes norime asmeninio santykio, norime taip suartėti, kad persismelktume ir perimtume tą dvasią, kurią Jis mums atnešė tam, kad galėtume ją nešti toliau. Mums reikia susitikti su Jėzumi ir Jo atneštą dvasią šiuolaikiniame pasaulyje perteikti kitiems. Kad galėtume tai daryti, turime pažinti žmones ir tą pasaulį, kuriame darbuosimės. Pažinti šį pasaulį mums padeda mūsų studijos - filosofija, teologija. Šių dalykų galbūt iki galo neišmoksime, bet teigiamai atsiverdami šiems dalykams paruošiame ir leidžiame Dievui mus pasiekti. Kalbėdami su šių laikų žmonėmis turėsime pateikti atsakymų į įvairiausius klausimus. Tik tada kai įsileisime Viešpatį į savo širdys galėsime ne tik kalbėjimu bet ir paprastu buvimu liudyti Dievo užgimimą.

Visą susikaupimo dieną seminaristai turėjo galimybę asmeniškai pabendrauti su kun. Gediminu ir švęsti susitaikinimo pamaldas. Vakare visi dalyvavo šv. Mišiose, kurioms vadovavo susikaupimo dienos vedėjas, o po jų vyko Švenčiausiojo Sakramento adoracija.