Kražiai atgimsta kaip grigališkojo choralo centras
 
 Devyniasdešimt dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Vengrijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų rugpjūčio 5-12 dienomis Kražiuose dalyvauja „Ad Fontes“ (šaltinių link) grigališkojo choralo, senosios Romos liturgijos, teologijos bei filosofijos studijų savaitės renginiuose, kurie rengiami su Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetu buvusiame istoriniame Žemaitijos politiniame, kultūriniame ir edukaciniame centre - Kražiuose.

Studijomis siekiama stiprinti ir iš naujo atrasti savo istorines ir dvasines šaknis, tikėjimo ir mąstymo tradicijos pilnatvę, ypatingą teologijos ir amžinų vertybių svarbą ne tik universitetinei kultūrai, bet ir Europos tapatybei ant kurių pamato išaugo visa Vakarų civilizacija.

Specialiai į šią studijų savaitę Kražiuose atvykęs Popiežiaus įgaliotinis, Šventojo Sosto Nuncijus Baltijos valstybėms arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas pažymėjo, kad sugrįžti prie Bažnyčios šaltinių kviečia ir Popiežius Benediktas XVI, liepos 7 d., paskelbtu įsaku „Motu proprio Summorum pontificum“. Šiuo įsaku leista kunigams švęsti Liturgiją pagal 1500 m. senumo Romos ritualo papročius, užrašytus 1962 m. patvirtintame Romos Mišiole.

Apaštalinis Nuncijus Lietuvoje suteikė specialų palaiminimą „Ad Fontes“ studijų projektui Popiežiaus Benedikto XVI vardu, kaip svarbų visai Katalikų Bažnyčiai. „Popiežiaus Benedikto XVI vardu ačiū jums, kad Kražiuose žengiate šaltinių link, gilinatės į Bažnyčios tradiciją, atgaivinate sakralinį Katalikų Bažnyčios giedojimą – grigališkąjį choralą“.

„Ad Fontes“ girgališkojo choralo teorinių ir praktinių užsiėmimų dėstyti atvyko ir vienas žymiausių pasaulio grigališkojo choralo ir Bažnyčios liturgijos žinovų, „Schola Hungarica“ įkūrėjas ir vadovas, Vengrijos Mokslų akademijos profesorius Laszlo Dobszay.

Grigališkasis choralas yra lotyniškosios Romos liturgijos dalis. Choralinės neuminės notacijos atsiradimas, jo senos ir naujos formos — šimtmečiams į priekį užprogramavo visą muzikos kūrybos plėtotę. Grigališkojo choralo įtaka visos — tiek bažnytinės, tiek pasaulietinės — muzikos raidai tapo naujojo Europos muzikos meno pagrindu, kuris suvokiamas kaip europietiškos muzikos tradicija.

XIX a. Kražių skerdynės nutraukė vienuolių Benediktinių šimtametę grigališkojo choralo giedojimo tradiciją. Šis lotyniškasis sakralinis giedojimas naujai skamba Kražiuose vėl švenčiamoje lotyniškoje Romos liturgijoje, o į Kražių kolegijos edukacinio centro atstatymo darbus įsijungė Kolegijos istorinio paveldo šeimininkas – Vilniaus universitetas.

Mindaugas Puidokas
 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006 Katalikų interneto tarnyba, info@kit.lt