| Religinis ugdymas mokyklose Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą religijos laisvės principą ir atsižvelgiant į prigimtinę tėvų teisę suteikti vaikams religinį auklėjimą visose valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo įstaigose sudaromos sąlygos religijos mokymui. Šios sąlygos sudaromos vadinamosioms tradicinėms religinėms bendrijoms. Pagal Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą Lietuvoje išskiriamos 9 tradicinės religijos, susijusios su krašto istorija ir kultūra. Katalikybė yra viena iš šių Lietuvos įstatymų pripažįstamų tradicinių religijų.  Katalikų tikybos mokymą reglamentuoja 2000 m. liepos 20 d. ratifikuota 
              Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto sutartis dėl bendradarbiavimo 
              švietimo ir kultūros srityje. Katalikų ir kitų konfesijų tikybos 
              mokymą apibrėžia naujos redakcijos Švietimo įstatymo straipsnis 
              Teisė mokyti tikybos (2003 m. birželio 28 d.). Pagal jį iš privalomos 
              dorinio ugdymo disciplinos mokiniai renkasi tikybos arba etikos 
              pamokas. Katalikai tėvai ar globėjai turi galimybę ir pareigą savo 
              vaikams iki 14 m. amžiaus parinkti tikybos pamokas. Sulaukęs 14 
              metų mokinys turi teisę savarankiškai apsispręsti dėl tikybos ar 
              etikos mokymosi.  Katalikų tikybos mokoma pagal 1998 m. Katalikų Bažnyčios ir Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą programą, taip pat pagal individualiąsias programas. 1999  2003 m.buvo išleisti nauji tikybos vadovėliai visoms bendrojo lavinimo mokyklos klasėms. Pagal 2003 m. Lietuvos Vyskupų Konferencijos Švietimo komisijos "Gaires tikybos mokymui ir parapinei katechezei diferencijuoti" vaikai ir jaunimas sakramentams rengiami ne per tikybos pamokas, bet parapijose. Katalikų tikybos mokytojai privalo turėti raštišką vietos vyskupo siuntimą (missio canonica), leidžiantį mokyti katalikų tikybos. Tikybos mokytojai, kaip ir kitų dalykų mokytojai, dalyvauja atestacijos procese, nuolat tobulina savo dalykinį bei pedagoginį pasirengimą tiek valstybinių švietimo institucijų, tiek katechetikos centrų ar kitų katalikiškų organizacijų rengiamuose seminaruose bei kursuose. Nuolat daugėja tikybos mokytojų, baigusių aukštąsias religijos mokslų bei teologijos studijas Vytauto Didžiojo universitete, Kretingos šv. Antano religijos studijų institute, Klaipėdos universitete ar Vilniaus pedagoginiame universitete. Nuo 2003 m. aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą galima įgyti Religijos studijų kolegijoje.  |