Dievas niekada neapleidžia savo vaikų, niekada. Net ir tada, kai metų vis daugėja, o jėgos mąžta, kai plaukai pražyla, o socialinis vaidmuo sumenksta, kai gyvenimas tampa mažiau produktyvus ir gali atrodyti beprasmis. Dievas žvelgia ne į išvaizdą (plg. 1 Sam 16, 7) ir nedvejodamas pasirenka tuos, kurie daugeliui atrodo nereikšmingi.

„Dabar atėjo laikas naujam Jubiliejui, per kurį Šventosios durys vėl bus plačiai atvertos, kad būtų galima gyvai patirti Dievo meilę“ (Spes non confundit, 6). 2025 m. eilinio Jubiliejaus paskelbimo bulėje Šventasis Tėvas, atsižvelgdamas į dabartinį istorinį momentą, kai „pamiršusi praeities tragedijas žmonija patiria naują sunkų išbandymą, kai daugybę gyventojų slegia žiaurus smurtas“ (Spes non confundit, 8), kviečia visus krikščionis tapti vilties piligrimais. 

„Spes non confundit“, „viltis neapgauna“ (Rom 5, 5).  [...] Tegul Jubiliejus visiems būna proga atgaivinti viltį. Dievo žodis padeda mums surasti tam pagrindą. Vadovaukimės tuo, ką apaštalas Paulius rašė Romos krikščionims."

2024 m. gegužės 14–16 d. Vilniuje vyko Lietuvos vyskupų konferencijos plenarinis posėdis. Jame dalyvavo arkivyskupai G. Grušas, K. Kėvalas, L. Virbalas, vyskupai E. Bartulis, S. Bužauskas, J. Ivanauskas, A. Jurevičius, R. Norvila, A. Poniškaitis, D. Trijonis, L. Vodopjanovas.

Niekada netapsime misionieriška sinodine Bažnyčia, jei parapijų bendruomenių gyvenimas nepasižymės išskirtine ypatybe: visų pakrikštytųjų dalyvavimu vienoje Evangelijos skelbimo misijoje. Jei parapijos nebus sinodiškos ir misionieriškos, tokia nebus ir Bažnyčia.