Apaštališkojo nuncijaus arkivyskupo Luigi BONAZZI kalėdinis žodis
 
 

Su Šventom Kalėdom!

Vilniaus katedra, 2012 m. gruodžio 24 d.


Baigiantis šioms iškilmėms, per kurias su atnaujintu tikėjimu priėmėme Dievo Žodį, tapusį žmogumi ir tuo pačiu visiems laikams „Dievu su mumis“, Popiežiaus Benedikto XVI, mūsų Tėvo ir Ganytojo tikėjime, vardu noriu perduoti jums jo nuoširdžius sveikinimus:

Baigiantis šioms iškilmėms, per kurias su atnaujintu tikėjimu priėmėme Dievo Žodį, tapusį žmogumi ir tuo pačiu visiems laikams „Dievu su mumis“, Popiežiaus Benedikto XVI, mūsų Tėvo ir Ganytojo tikėjime, vardu noriu perduoti jums jo nuoširdžius sveikinimus:

Su Šventom Kalėdom sveikinu jūsų Arkivyskupą Kardinolą Audrį Juozą Bačkį, jo Augziliarą Vyskupą, kunigus, seseris vienuoles…

Su Šventom Kalėdom jus, brangūs tikintieji: linkiu, kad šviesa ir ramybė įžengtų į jūsų namus, į jūsų šeimas, į jūsų gyvenimą.

Su Šventom Kalėdom sveikinu Lietuvą, visus jos žmones, su Šventom Kalėdom tuos, kurie neseniai buvo išrinkti į Seimą ir į naują Vyriausybę; su Šventom Kalėdom Respublikos Prezidentę p. Dalią Grybauskaitę...

Kai sakome „Su Šventom Kalėdom“, ne tik ištariame gražius žodžius, pamaldų troškimą. Ne! Tai palinkėjimas, kurį lydi labai aiškus suvokimas ir dovana, kuri yra pati gražiausia iš visų dovanų.

Kas ta „gražiausia dovana“, suteikianti prasmę visoms dovanoms, kurias esame įpratę per Kalėdas dovanoti vieni kitiems?

Tai guodžianti tiesa, kad Dievas nužengė iš Dangaus ir atėjo ištiesti man savo ranką. Jis paėmė mane už rankos. Dabar mano ranka yra jo rankoje. Aš esu Dievo rankoje.

Tokia yra Dievo dovana. O kokią dovaną mes galime dovanoti vienas kitam?

Jeigu Dievas nužengė iš Dangaus, mes taip pat galime nulipti nuo mūsų pjedestalų, nuo pasitenkinimo savimi ir pasipūtimo pakylų ir leistis į kelionę kartu su visais. Štai dovana, kurią galime padovanoti vienas kitam. Linkiu mums visiems, kad per šias Kalėdas Viešpats mums padovanotų brolių ir seserų, kuriems rūpi, kaip gyvena ir kaip jaučiasi kiti. Ir taip pat linkiu visiems, kad Viešpats duotų mums širdį, panašią į jo, širdį, kuri būtų dėmesinga ir jautri kitų poreikiams, rūpintųsi, kaip kiti gyvena ir kaip jaučiasi.

Dievas atėjo ištiesti mums savo ranką. Paduokim jam savąją. Išmokime keliauti savo ranką laikydami Viešpaties rankoje. O kita ranka tebus dėmesinga mūsų brolių poreikiams.

Taigi, su Šventom Kalėdom.

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikų interneto tarnyba, info@kit.lt