Tarptautinė konferencija Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos 1927 m. Konkordato bei pal. Jurgio Matulaičio mirties 80 m. sukaktims paminėti „Valstybė ir tradicinės religijos: sutarčių istorija, reikšmė, perspektyvos“ rugsėjo 11 d. prasidėjo Lietuvos Respublikos prezidentūroje. Konferenciją rengė, kaip ir kitus minėtųjų sukakčių renginius, LR Prezidento kanceliarija, LR Užsienio reikalų ministerija, LR Ambasada prie Šventojo Sosto, Šventojo Sosto nunciatūra Lietuvoje, Lietuvos Vyskupų Konferencija, Lietuvių katalikų mokslo akademija, VDU Katalikų teologijos fakultetas.Šia proga taip pat buvo surengta apskritojo stalo diskusija „Valstybė ir tradicinės religijos: sutarčių istorija, reikšmė, perspektyvos“, kurios metu aptarta, kuo pagrįstos ir kaip vykdomos Lietuvos ir Šventojo Sosto sutartys, Lietuvos valstybės sutarčių su kitomis tradicinėmis religinėmis bendruomenėmis galimybės.

Renginyje dalyvavo Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, Vatikano valstybės sekretoriato sekretorius santykiams su valstybėmis arkivyskupas Dominique‘as Mamberti, kardinolas Audrys Juozas Bačkis, apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Peteris Stephanas Zurbriggenas, Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto Algirdas Saudargas, vyskupai Jonas Kauneckas, Jonas Boruta SJ, Juozapas Matulaitis ir Rimantas Norvila, liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis ir kitų tradicinių religinių bendrijų atsakingieji asmenys, Lietuvos vyriausybės nariai, parlamentarai, Konstitucinio teismo teisėjai, akademinės bendruomenės atstovai.

Po Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus tarto žodžio arkivyskupas Dominique‘as Mamberti perskaitė pranešimą, kuriame išsamiai apibūdino Šventojo Sosto kaip tarptautinio teisinio subjekto statusą, atskleidė konkretų sutarčių tarp Šventojo Sosto ir valstybių sudarymo mechanizmą. Kardinolas Audrys Juozas Bačkis nusakė skirtingą 1927 m. Konkordato ir 2000 m. sutarčių dvasią. Liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis pabrėžė, jog analogiškos sutartys reikalingos ir tradicinėms religinėms bendrijoms. Profesorius Gediminas Mesonis aptarė įvairius Bažnyčios ir valstybės santykius, įtvirtintus įvairių šalių konstitucijose. Per diskusiją Lietuvos sentikių atstovė, kaip ir liuteronų vyskupas, irgi akcentavo teisinių susitarimų su valstybe būtinybę, apgailestavo dėl atgarsio į tai stygiaus iš valstybės pusės. Lietuvos prezidento patarėja dr. Irena Vaišvilaitė pažadėjo tęsti tokio pobūdžio susitikimus, kuriose būtų aptariamos tradicinių religinių bendrijų santykių su valstybe problemos.

„Bažnyčios žinios“
katalikai.lt