Kardinolas Tauran komentavo islamo mokslininkų laišką
 
 

(KAP, KAI) Spalio 12 d. Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas kardinolas Jean-Louis Tauran Vatikano radijui komentavo 138 islamo dvasininkų bei teologų laišką popiežiui Benediktui XVI, Konstantinopolio ortodoksų patriarchui Baltramiejui I ir anglikonų primui arkivyskupui Rowanui Wiliamsui. Pasak kardinolo Tauran, ši iniciatyva yra drąsinanti: gera valia ir dialogas gali įveikti išankstinius nusistatymus. Įdomu, kad sunitų ir šiitų atstovai bendrai laiške reiškia gerą valią, be kita ko, gausiai cituodami Bibliją. Kardinolas Tauran pabrėžė, jog plėtoti tolesnį dialogą teikia vilties trys dokumento principai: tai, kad yra vienas Dievas; kad šis Dievas myli žmones ir jie turi jį mylėti ir tai, kad Dievas ragina kiekvieną žmogų mylėti savo artimą. Pasak kardinolo, aukštieji islamo dvasininkai turi paaiškinti savo šalininkams ir tikėjimo broliams, jog smurtas ir religija nėra suderinami. Islamo mokslininkų laiške teigiama, jog bendra žmonijos ateitis ir pasaulio likimas priklauso nuo to, ar musulmonai ir krikščionys sugebės taikiai sugyventi. Islamo dvasininkų bei mokslininkų laiško iniciatyva kilo Amane įsikūrusioje tarptautinėje nepriklausomoje nevyriausybinėje organizacijoje, beveik 25 metus besidarbuojančioje krikščionių ir musulmonų dialogo srityje.

Kardinolas Jean-Louis Tauran komentavo islamo dvasininkų laišką taip pat interviu prancūzų katalikų dienraščiui La Croix. Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas iškėlė religijų potencialą ugdant taiką ir teigė, jog pasaulis būtų kitas, jei tikintieji gyventų pagal išpažįstamą tikėjimą. Jis reiškė įsitikinimą, jog karų ir konfliktų priežastis yra ne religijos, bet žmonės. Tačiau galiausiai išeina taip, kad dėl tokių žmonių, kurie religijos teiginiais pasinaudoja grįsdami teroristines akcijas, imama kaltinti religijas. Prancūzų kardinolas sakė: „Bijome suterštos terorizmo religijos.“ Komentuodamas 138 musulmonų dvasininkų laišką popiežiui, kardinolas teigiamai įvertino šią iniciatyvą. Jis sakė, kad galbūt pirmą kartą musulmonai, kalbėdami apie Jėzų, rėmėsi Naujojo Testamento, o ne Korano citatomis.

Kardinolas Tauran tame pačiame interviu taip pat paaiškino, jog 1986 m. Asyžiaus maldos už taiką susitikime religijų atstovai meldėsi atskirai, todėl negalima susitikimo kaltinti dėl tariamo sinkretizmo. Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininko nuomone, su kai kuriomis religijomis galima vesti teologinį dialogą, tačiau šiuo metu toks dialogas neįmanomas su islamu, kadangi musulmonai nepriima diskusijos apie Koraną, laikydami, jog jis parašytas „diktuojant Dievui“. Kardinolas Tauran atkreipė dėmesį, jog tokia kategoriška interpretacija trukdo diskutuoti apie musulmonų tikėjimo turinį.

„Bažnyčios žinios“
katalikai.lt

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikų interneto tarnyba, info@kit.lt