(KAP) Pasak popiežiaus Benedikto XVI, krikščionys pašaukti aktyviai ginti įvairiopai puolamą teisę į gyvybę. Vasario 24 d. priimdamas Popiežiškosios gyvybės akademijos visuotinio susirinkimo dalyvius, popiežius apgailestavo, jog priešiškumas gyvybei didėja bei reiškiasi vis naujomis formomis. Daugelyje Lotynų Amerikos šalių, taip pat besivystančiose šalyse didėja spaudimas legalizuoti abortus; nepaisant žalingo poveikio socialinėje ekonominėje srityje, stiprinama „gyventojų skaičiaus kontrolės“ politika.

Dangstantis biotechnine pažanga, Vakarų pasaulyje, pasak Benedikto XVI, imami taikyti subtilūs eugenikos metodai. Tai daroma tariamos individo gerovės vardu ir einama net iki „tobulo vaiko“ paieškos. Kartu pasitaiko siekių skatinti santuokai alternatyvias gyvenimo formas. Popiežius, kreipdamasis į Gyvybės akademijos visuotinio susirinkimo narius, pabrėžė sąžinės ugdymo svarbą tokių pasikėsinimų į teisę gyventi akivaizdoje. Ugdyti sąžinę mūsų dienomis „sunku ir keblu“, tačiau būtina. Juk šiandieniame postmodernistinės sekuliarizacijos etape net tik atmetama krikščionių tradicija, bet ir nepasitikima proto gebėjimu pažinti tiesą.

Juo labiau būtina įaštrinti sąžinę teisės į gyvybę atžvilgiu. Popiežius priminė Vatikano II Susirinkimo mokymą apie sąžinę: „Žmogus turi Dievo jo širdyje įrašytą įstatymą. Šio įstatymo laikymasis yra žmogaus kilnumo esmė. Žmonės turėtų skirti, kas gera ir bloga, net jei tam trukdytų socialinė aplinka, kultūrinis pliuralizmas ir besikertantys interesai.

Nepakanka prabėgomis prisiliesti prie svarbiausių tikėjimo tiesų vaikystėje, būtinas nuolatinis tikėjimo ugdymas, apimantis įvairius gyvenimo etapus. Tiktai taip krikščionys gali išmokti tinkamai įvertinti biomedicininias problemas lytiškumo, besirandančios gyvybės, giminės pratęsimo, rūpinimosi pagyvenusiaisiais bei ligoniais srityse. Benediktas XVI pabrėžė būtinybę pirmiausia jaunuoliams perteikti su kūniškumu, lytiškumu, meile, giminės tęsimu, pagarba gyvybei visais jos tarpsniais susijusias moralines problemas. Ginant bei skatinant „tiesos spindesį“ gyvybės slėpinio atžvilgiu, jis laukiąs medikų, filosofų, teologų indėlio. Kylant grėsmei žmogaus gyvybės vertybei, ypač reikšminga Bažnyčios magisteriumo ir pasauliečių pastangų sąveika. Laiduoti teisę į gyvybę – visų pareiga, nuo kurios vykdymo priklauso žmonijos ateitis.

„Bažnyčios žinios“
katalikai.lt