Išleistas unikalus albumas: Vilniaus Verkių Kalvarijų maldos ir giesmės

Lietuvos piligrimų bendrija išleido unikalų keturių kompaktinių plokštelių albumą – Vilniaus Verkių Kalvarijų maldos ir giesmės. Albumo sudarytojas prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas, giesmes atliko Vilniaus arkikatedros bazilikos Senųjų giesmių ansamblis (vadovė J. Bukantaitė).

Kalvarijos kelio ir jo stočių apmąstymas yra sena Katalikų Bažnyčios tradicija, paplitusi visame pasaulyje. Nuo seno yra garsios kai kuriose vietovėse pastatytos koplyčios, kurias jungia kryžiaus kelio atkarpa, nužymėta tikinčiųjų maldomis, dėkojimais ir prašymais. Vilniečiams ir piligrimams iš kitur yra ypač brangios Vilniaus Kalvarijos su 35 koplyčiomis, pastatytomis vaizdingoje Verkių vietovėje.

1661 m. Vilniaus vyskupas J. Belozaras išsivadavimui iš rusų okupacijos atminti pavedė kapitulai nedelsiant pasirūpinti kalvarijos steigimu ir pakvietė iš Liublino dominikonus, kurie pastatė pirmąsias Kryžiaus kelio koplyčias Vilniaus Verkių apylinkėse. Pirmoji medinė bažnyčia bei 35 koplyčios pastatytos iki 1669 m., tačiau kalvarijos pradėtos lankyti ir anksčiau. Vilniaus kalvarijų bažnyčios, 35-ių stočių Kryžiaus kelio bei Sopulingosios Dievo Motinos takelių atidarymas įvyko 1669 m. per Sekmines. Kalvarijų steigimo darbus baigęs Vilniaus vyskupas Aleksandras Sapiega jas pavadino Vilniaus Verkių kalvarijomis, siekdamas atskirti nuo kalvarijų, esančių Žemaitijoje.

1850 m. dominikonų vienuolynas caro valdžios įsakymu buvo uždarytas, vienuoliai persikėlė į Trakus, o bažnyčia tapo parapine, bet Vilniaus kalvarijų Kryžiaus kelias tapo visos Lietuvos, ypač Vilniaus krašto lietuvių, gudų ir lenkų piligrimų lankymo vieta. Iš carinės Rusijos atgavus laisvę, visi, kas tik galėjo, keliaudavo į Vilniaus Verkių kalvarijas. Eidavo ir važiuodavo ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos ir Rusijos.

1941 m. bolševikai uždraudė lankyti Vilniaus Verkių kalvarijų kryžiaus kelią. Ši vieta panaudota priešlėktuvinei gynybai. 1962 m. sovietų valdžia beveik visas Kryžiaus kelio koplyčias išsprogdino (liko tik 4 šalia bažnyčios esančios koplyčios), o 1963 m. – galutinai sugriovė. Kiek anksčiau buvo nugriauta ir prie Žaliojo tilto stovėjusi koplytėlė su kryžių nešančio Kristaus figūra, ilgą laiką rodžiusi piligrimams kelią į Vilniaus Verkių kalvarijas. Tačiau sovietinė valdžia neįstengė sulaikyti maldininkų, kurie akmenėliais pažymėjo buvusių koplytėlių vietas ir melsdamiesi bei pasitikėdami Dievo gailestingumu ir pagalba, būreliais bei pavieniui ėjo kryžiaus kelią.

Atgavus nepriklausomybę, 1990 m. Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios klebono kun. Juliaus Baltušio iniciatyva buvo pradėti Vilniaus Verkių Kalvarijų koplyčių atstatymo darbai. Vėliau šiuos darbus tęsė kun. Raimundas Varaneckas ir kun. Kęstutis Latoža. 2002 m. gegužės 19-ąją, Sekminių dieną, lygiai po 40 metų, kardinolas A. J. Bačkis pašventino atstatytas kalvarijų Kryžiaus kelio stotis.

Kryžiaus kelių giesmių giedojimo tradicija yra sena, perduodama iš kartos į kartą. Piligrimai giesmes rašydavo rankraščiuose, spausdino mašinėlėmis. Kaip teigė Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas dr. Darius Liutikas, išleistas albumas svarbus ne tik Kryžiaus kelių tradicijų puoselėjimui, bet ir graži dovana visiems Vilniaus Verkių kalvarijas lankantiems piligrimams. Kompaktinėse plokštelėse įrašytos maldos ir giesmės ne tik lydės piligrimų, einančių Jėzaus Kristaus Kryžiaus keliu, žingsnius, bet ir padės išreikšti padėką ir maldas Dievo gailestingumui, prašyti palaimos mūsų kraštui ir visam pasauliui.
Albumo pristatymas įvyks šių metų gegužės 14 dieną, penktadienį, 20 val. Vilniaus Verkių kalvarijų Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. Pristatyme dalyvaus albumo sudarytojas prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas, Vilniaus Šv. Kryžiaus atradimo (Kalvarijų) bažnyčios klebonas kun. Virginijus Česnulevičius, Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas dr. Darius Liutikas. Kryžiaus kelio giesmes giedos Vilniaus arkikatedros bazilikos Senųjų giesmių ansamblio choristai. Kviečiame dalyvauti.

Lietuvos piligrimų bendrijos informacija