Šių metų gegužės 17 – 20 dienomis Maince (Vokietija) vyko Europos Caritas regioninė konferencija. Europos Caritas vienija 44 šalių nacionalines Caritas organizacijas, tarp kurių yra ir Lietuvos Caritas. Regioninės konferencijos vyksta kas du metus vis kitoje Europos šalyje. Ateinanti Europos Caritas konferencija numatyta Slovėnijoje. 1997 metais Europos Caritas konferencija vyko Kaune, jos metu buvo pradėtas ruošti pirmasis Europos Caritas strateginis planas.
Mainco (Mainz) mieste vykusioje konferencijoje didžiausias dėmesys buvo skiriamas popiežiaus Benedikto XVI enciklikos „Deus Caritas est“ analizei ir pritaikymui Caritas darbe. Po teorinių pranešimų apie Bažnyčios socialinį mokymą dalyviai iš 39 Europos nacionalinių Caritas bendrijų rinkosi į darbo grupes pasidalinti, ką jiems asmeniškai ir jų darbe reiškia pagrindiniai Bažnyčios socialinio mokymo principai: žmogaus orumas, solidarumas, subsidiarumas, bendrojo gėrio principas. Kaip Lietuvos Caritas delegatė, dalyvavau darbo grupėje, kurioje buvo diskutuojama apie žmogaus orumo principą. Šią darbo grupę pasirinko daugiausia žmonių. Latvijos Caritas direktorius kun. Edgars Cakuls papasakojo savo istoriją, kurioje atskleidė dvasinio brendimo kelią nuo berniuko, besižavinčio rusų propagandiniais filmais apie karą iki parapijos klebono, seminarijos dėstytojo ir Latvijos Caritas direktoriaus. Pastebėjau, kad kalbėdami apie žmoniškąjį orumą, dalyviai pabrėžė jo dvipusiškumą, kuris reiškia, kad be įsisąmoninto orumo sau bei jo taikymo institucijoje, kurioje dirbi, vargiai ar gali jį įžvelgti kitame asmenyje, ar tame pagalbos prašančiame, kurio orumas prarastas dėl sunkių gyvenimo aplinkybių.
Daug diskutuota, kaip pakelti vargšų, už visuomenės išstumtų žmonių orumą, kaip juos įgalinti ir padėti patikėti savo vertingumu bei savo gebėjimais. Kiekvienos šalies situaciją apibrėžia skirtinga socialinė ir politinė padėtis, taigi žmogiškasis orumas reiškiasi skirtingomis sąlygomis. Pavyzdžiui, Vokietijoje tai vaikai, kurie negali siekti aukštojo mokslo. Dažniausiai tai pabėgėlių ar išeivių vaikai. Gruzijoje ar Albanijoje – puiki konstitucija apie žmogaus teises ir orumą, tačiau realybėje dauguma nežino, ką tai reiškia.
Konferencijos metu darbo grupėse aptartos pagrindinės Europos Caritas strateginės kryptys: prekyba žmonėmis, ŽIV/AIDS, Europos socialinis modelis, humanitarinė pagalba ir kt. Diskutuota, kaip šias strategines kryptis suderinti su Bažnyčios socialiniu mokymu, kaip jas plėtoti ir vystyti, kad žmonės nebūtų stigmatizuojami arba nebūtų pažeidžiamas jų žmogiškasis orumas. Teologijos ekspertas kun. Robert J. Vitillo, dirbantis Caritas Internationalis, papasakojo apie ŽIV/AIDS problemos globališkumą kai kuriose trečiojo pasaulio šalyse, pateikdamas pavyzdį, kaip Caritas dirba Afrikoje, kur 60 procentų gyventojų yra infekuoti arba sergantys, kaip padedama jų šeimoms ir vaikams. Kunigas pabrėžė, kad ŽIV/AIDS problema labai išaugo ir Rytų Europos šalyse Ukrainoje, Baltarusijoje. Stipriai infekuotų ir sergančiųjų kreivė šoktelėjo Estijoje, šiek tiek mažiau Latvijoje. Pagrindinis Caritas uždavinys yra šviesti visuomenę ne tik dėl ligos prevencijos, bet ir keičiant požiūrį į ligos paliestą žmogų.
Apibendrinant Europos Caritas darbą buvo pasidžiaugta europinių Caritas organizacijų įvairove, jų atliekamais įvairiais darbais, bet vieninga dvasia, grįsta teisingu Bažnyčios socialiniu mokymu apie žmogų, jo orumą ir bendravimo bei bendradarbiavimo principus.

Konferencijos metu išrinktas naujas Europos Caritas prezidentas kunigas Erny Gillen iš Liuksemburgo, kuris 2007 metais pakeis rumunę Cristiną Loghin. Prezidento pavaduotoja išrinkta Kari-Mette Eidem iš Norvegijos Carito.

Janina Kukauskienė

Lietuvos Caritas generalinio direktoriaus pavaduotoja