pradi
 

















 
 
 
 
 Kaljim departamentas apdovanojo prancikon Arn Pekait garbs enklu
 
 2017 m. vasario 10 d. Kaljim departamentas prie LR Teisingumo ministerijos apdovanojo prancikon kunig Arn Pekait treiojo laipsnio garbs enklu „U nuopelnus“. Kun. Arnas Pekaitis OFM jau deimt met dirba Lukiki tardymo izoliatoriaus-kaljimo kapelionu, kur bendrauja su itin sunkius nusikaltimus padariusiais monmis.

Pasak A. Pekaiio, per deimt met nueitas ilgas kelias ir gera keitsi ne tik santykiai su kaljimo administracija, bet ir pai kalini gyvenimai. „Maiau labai daug Dievo malons enkl ir stebukl pai nuteistj irdyse. Buvau liudininkas, kaip jie atranda Diev – ne lozung ar ideologij – bet liudija atsivertim savo darbais, – tvirtina A. Pekaitis ir priduria – Du vyrai, kuriuos pradjau lankyti dar kaljime, dabar jau gyvena laisvje ir savo gyvenimu patvirtina tas paias vertybes, kurias ipaino kaljime atrad Diev. Jie dirba ir yra tap naudingais visuomens nariais, mokdami mokesius, prisiddami prie bendrojo grio ir atiduodami skol visuomenei.“ Pasak kaljimo kapeliono, i vyr pavyzdys rodo, kad reikia kuo maiau grieto ir udaro kalinimo bei kuo daugiau kitokios prieiros bd, kad mogus galt atlikdamas bausm dirbti ir grinti tai, k jauiasi atms i visuomens bei konkrei moni.

Kunigas Arnas Pekaitis diaugiasi kalini solidarumu jo lig ir rpesi metu. „Kaliniai ir meldsi, ir klaus kaip laikausi, ir net paruodavo dovan. Mes danai vadovaujams stereotipu, kad kaliniai vien tik kako prao ar reikalauja. Taip, kai kurie prao ir net tuo piktnaudiauja, bet yra ir t, kurie patys dalijasi tuo, k turi. Yra net toki kalini, kurie deimtadal savo kaljime udirbtos algos kaip auk atsiunia maesnij broli vienuolynui, kiti mezga ir padovanoja kojines ar kitus rankdarbius,“ ¬– pasakoja kunigas.

Prancikonas A. Pekaitis tvirtina, kad per deimtmet susiformav glauds ryiai su administracija leidia Lukiki kaljime rengti vairias iniciatyvas. „Galiu tik padkoti Lukiki kaljimo direktoriui Viktorui Davidenko, kuris visada siklauso mano praymus ir stengiasi juos atsiliepti. Ten dirba tikrai daug puiki pareign, toki kaip reabilitacijos skyriaus vadov Ana Urbanaviien, klinikinis psichologas Said Dadaev ir daugelis kit.“

Bendromis pastangomis kaljime jau yra vykusios dvi konferencijos, kurioje dalyvavo ir praneimus skait ne vien mokslininkai, visuomenininkai bei administracijos darbuotojai, bet ir patys kaliniai. Visi konferencijos dalyviai kartu pietavo, betarpikai bendravo. Pasak kapeliono, tai leido jiems pasijusti lygiems tarp lygi, normaliais monmis. „Planuoju organizuoti ir trei konferencij, kalbsiu apie tai su kaljimo direktoriumi“, – teigia Arnas Pekaitis.

„Kalbant apie Kaljim departament, a visada turjau glaudius ryius su visais ios staigos direktoriais, taiau tikrai iskiriau pastaruosius kelet met, kai staigai vadovavo ivil Miknait, – pasakoja kunigas. – Ji per t trump laik padar netiktinai daug, kad kaljimai ir pataisos namai po truput virst reabilitacinmis bendruomenmis. Jos pastangomis rengta alioji oaz, motinos ir vaiko namai Panevyje, pusiaukels namai. Kuriama pasitikjimo atmosfera, stiprinama reabilitacin sistema. Todl dabartini vyki kontekste labai viliuosi, kad kompetentinga komisija objektyviai vertins susidariusi situacij. I to, k ponia ivil Miknait lig iolei dar, ir i mudviej bendradarbiavimo galiu pasakyti, kad ji yra puiki specialist“, – tvirtina Lukiki kaljimo kapelionas A. Pekaitis OFM.

Taiau nepaisant padarytos paangos, dar yra labai daug skubi darb, kuriuos turi atlikti ir valdia, ir pati visuomen. Vienas i j – sutaikinimo tarnyst. „Jau yra susiformavusi savanori grup, kuri nuoirdiai ir itikimai lanko kalinius, meldiasi su jais Miiose, veda Alfa kurs, rankdarbi brelius. Kaljim lanko ir artistai bei visuomens veikjai, – vardija kunigas. – Taiau Katalik Banyia, didiausia Banyia Lietuvoje, turi pakankamai rezerv, kad dar intensyviau bendraut su nuteistaisiais. Nortsi daugiau krybikumo ir pasilym. Juk kartais tie mons, kurie lanko nuteistuosius daug met, nuvargsta ir isisemia. Vis igirstame klausim: kodl einate pas kalinius, o ne pas aukas? Ties sakant, bt labai gerai, jeigu atsirast daugiau savanori, kurie eit pas aukas ir net susitaikymo ini. Jie daryt t darb, kurio Lietuvoje nedaro valstyb – tarpininkaut tarp aukos ir kaltininko jiems susitaikant. O Seimo ir Vyriausybs udavinys bt priimti ir gyvendinti atitinkamus statymus, kad reabilitacijos program bt trauktas Vakar Europoje prastas nuteistj ir auk sutaikymas. Banyiai ia yra labai plati dirva – padti aukoms ir j artimiesiems atleisti ir susitaikyti. inau, kad tai labai sunku, bet manoma. Net Lukiki kaljime yra atvej, kai nuteistieji bando rayti atsipraymo laikus“, – liudija kaljimo kapelionas prancikonas Arnas Pekaitis.

Tuo tarpu vienu i opiausi iandienos klausim lieka pataisos nam renovacija. Pravienikse engti pirmieji ingsniai kelis korpusus perdarius kamerinio tipo patalpas. „Kaimyninje Estijoje jau seniausiai nra t sovietini lageri, kur gyvena po 30 moni viename kambaryje. Svarstome apie subkultros veikim, taiau paliekame visas slygas jai tarpti. Jeigu 30 vyr gyvena vienoje patalpoje, ten neivengiamai susikuria hierarchija. Taip pat btina kuo greiiau pradti statyti nauj kaljim“, – teigia A. Pekaitis. Pasak jo, ia susiduriama su politins valios stoka ir su iniasklaidos nuolat formuojama ir skatinama agresija bei neapykanta kalini atvilgiu. „Pavyzdiui, aikinama, kad kaliniai gali rinktis studijuoti kuri tik nori specialyb, o ms vaikai negali stoti universitetus. Tai yra absurdas. Kaljime yra buvs tik vienas profesors Giedrs Kvieskiens i Lietuvos edukologijos universiteto inicijuotas projektas, kai keli kaliniai galjo studijuoti auktojoje mokykloje. Taip, teorikai jie gali studijuoti susimokdami u moksl. Taiau i ko jie susimoks? Atsiranda tik pavieni atvej, kai artimieji gali sumokti. O a inau, kiek daug jaun vyr praplst savo mstym studijuodami. Tai turt bti svarbus udavinys valstybei, kuris atnet ilgalaikius vaisius visuomenje. Usienyje yra labai daug patirties, kai buv kaliniai patys sidarbina nusikaltim prevencijos ir integracijos sistemoje, tampa socialiniais darbuotojais kaljimuose. Mums iki to labai toli, bet noriu tikti, jog kada nors tai vyks“, – viliasi A. Pekaitis.

„Dar vienas dalykas, kur noriu pabrti, yra btinyb priimti lygtinio paleidimo statym nuteistiesiems iki gyvos galvos, – sako A. Pekaitis. – Keista, kad net Rusija turi tok statym, o mes neturime. Nuteistieji vis tikisi, kad Lietuva priims statym, kuris priimtas ne tik visose Europos Sjungos, bet ir visose 47 Europos Tarybos alyse, kad po kakiek laiko (prabgus penkiolikai, dvideimt ar daugiau met) mogus paleidiamas laisv. Beprasmika yra mog kankinti vis gyvenim, nes toji bausm praranda savo prasm – mogaus pasitaisym. Kol kas jiems vienintel viltis yra vien prezidento malon“, – sisenjusi problem vardija apdovanojim pelns Lukiki kaljimo kapelionas prancikonas Arnas Pekaitis OFM.

Pareng Monika Midveryt
Maesnij broli ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos komunikacijos koordinator 
Mob. +370 674 66448
El. patas: komunikacija@ofm.lt , monikaofs@gmail.com



 
 
   
Apie naujien grupes 
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi