 |
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
|
||
 |
||
|
||
|
|
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
 |
||
|
||
                 |
||
į pradžią |
|
 |
|
|
|
| Popiežius Benediktas XVI pateikė savo pirmosios enciklikos pagrindinius kontūrus | |
| (KAP) Pasak popiežiaus Benedikto XVI, gailestingoji meilė ir krikščioniškoji pagalbos veikla nėra kokia nors atsitiktinė Bažnyčios veikla, bet yra neatsiejama nuo jos prigimties bei savivokos. Todėl Dievas ir Kristus Bažnyčios karitatyvinėje veikloje neturėtų būti svetimžodžiai, nes jais įvardijama pirmapradė Bažnyčios karitatyvinės meilės versmė. Popiežiškosios Cor Unum tarybos pasauliniame kongrese Benediktas XVI sausio 23 d. pabrėžė, jog savo pirmąja enciklika Deus Caritas est, kuri bus paskelbta sausio 25 d., jis norėjęs parodyti, kad Dievas yra meilė ir kad tai turi reikštis konkrečiomis bei organizuotomis krikščioniškosios artimo meilės formomis. Pasak popiežiaus, trys pagrindinės pirmosios enciklikos temos – Dievas, Kristus, meilė – sykiu yra krikščioniškojo tikėjimo gairės. Šiandien dažnai nuvalkiotą meilės sąvoką būtina iš naujo išaiškinti, apvalyti, grąžinti jai buvusį spindesį. Tai labai svarbu epochoje, kurioje „didžiosiomis galybėmis“ tapo priešiškumas ir godumas, kurioje religija piktnaudžiaujama taip, kad ji naudojama neapykantai skleisti, ir kurioje vienas protas žmogaus neįstengia apsaugoti. Enciklikoje, pasak Benedikto XVI, jis norįs atskleisti „tikėjimo žmoniškumą“ – tikėjimo, nuo kurio neatsiejama meilė įvairiais matmenimis: juslinė ir santuokinė meilė, taip pat gailestingoji meilė, kaip meilė artimui ir savęs atidavimas. Encikliką sudaro teorinė dalis apie meilės esmę ir antroji dalis apie gailestingąją meilę ir praktinius bažnytinės pagalbos veiklos aspektus. Iš pradžių, popiežiaus žodžiais, jam rūpėję atskleisti žmogų kaip mylėti skirtą kūrinį. Ši meilė pradžioje reiškiasi kaip eros tarp vyro ir moters, vėliau ji virsta agape, atsigręžimu į artimą. Tuo remiantis galima parodyti, kad meilė Dievui ir artimui sudaro krikščionio egzistencijos šerdį. Antrojoje dalyje popiežius norėjęs iškelti aikštėn, kad agapė yra ne tik individualus aktas, bet ir Bažnyčios kaip bendruomenės užduotis. Todėl bažnytinė artimo meilės organizacija yra ne socialinio darbo forma, atsitiktinai įgyvendinama Bažnyčios, bet Bažnyčios prigimties dalis. „Bažnyčios žinios“ | |
© 1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalikų interneto tarnyba, info@kit.lt
į viršų