Katalikų Bažnyčios Lietuvoje istorijos apmatai
 











 
 

Katalikų Bažnyčia Lietuvoje po totalitarizmo

Katalikiško gyvenimo pakopos

Pirmuosius visuomenės laisvėjimo metus Lietuvos tikintieji išgyveno kaip nesibaigiančias šv. Velykas. Sąžinės laisvės triumfą katalikai pažymėjo pakelėse, sodybose, atmintinose vietose per porą metų išaugusiais keliolika tūkstančių kryžių. Dvasininkai dalyvavo, kalbėjo, meldėsi šimtatūkstantiniuose mitinguose Nepriklausomybei paremti, visas svarbesnes tautines šventes imta pažymėti iškilmingomis pamaldomis. Prie gražintos Vilniaus arkikatedros durų ankstyvą 1988 10 23 daugiau kaip šimto kunigų koncelebruotas šv. Mišias pirmą sykį transliavo TV. Ypač simboliška buvo, kai maldos vieta 1990 m. vėl tapo Šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo bažnyčia, kurioje sovietmečiu veikė Ateizmo muziejus. 1990 06 14 kardinolas Vincentas Sladkevičius ir valstybės vadovas Vytautas Landsbergis pasirašė Lietuvos paaukojimo Švč. Jėzaus Širdžiai aktą, o 1991 09 08 Lietuvos paaukojimo Nekalčiausiosios Mergelės Marijos Širdžiai aktą, kurie vėlesniais metais buvo atnaujinti.

Praėjus atgimimo euforijai, teko mokytis nuolatinio krikščioniško veikimo, kantraus evangelizacinio bei socialinio darbo. 1993 m. rugsėjį Jono Pauliaus II apaštališkoji kelionė į Baltijos kraštus Lietuvos katalikams tapo posūkiu į ištvermingą laisvės kasdienybės išgyvenimą. Žengimą per ryškius laisvėjimo slenksčius pakeitė ramaus augimo pojūtis. Imtos rengti atsinaujinimo, vyskupijų, jaunimo dienos, mažų grupelių piligrimystės, dvasinio susikaupimo vakarai ir stovyklos, pasirodė pirmieji naujųjų katalikiškų religinių judėjimų veiklos pėdsakai, bendruomenėse populiarėjo Susitaikinimo pamaldos. Naujos brandos pakopos artėjimas tapo akivaizdus ėmus rengtis Didžiajam krikščionybės jubiliejui. Į šeimų lankymo akciją 1999 m. įsijungė per 7 tūkstančius savanorių. Dar daugiau aktyviai prisidėjusių sutraukė 2000 vasarą vykę Lietuvos II Eucharistinis kongresas bei jubiliejinės Lietuvos jaunimo dienos. Šie didžiuliai renginiai buvo suvokti ir sutikti kaip nacionalinės reikšmės įvykiai.