Paminėtos pirmojo Telšių vyskupo Justino Staugaičio 140-osios gimimo metinės
 
 

Š. m. lapkričio 14 d. Telšių katedroje buvo paminėtos pirmojo Telšių vyskupo ir 1918 m. vasario 16 - osios nepriklausomybės akto signataro Justino Staugaičio 140 - osios gimimo metinės. Tą dieną Telšių katedroje 12 val. vyko šv. Mišios, kurių metu buvo meldžiamasi už pirmąjį Telšių vyskupą bei kitus jau amžinybės iškeliavusius šios vyskupijos ganytojus, taip pat maldoje buvo prisimenami ir mirę Telšių vyskupijos prelatai, kanauninkai, kunigai. Šv. Mišių iškilmingai liturgijai vadovavo Telšių vyskupas dr. Jonas Boruta SJ, šv. Mišias koncelebravo Telšių vyskupas emeritas Antanas Vaičius, Telšių Katedros Kapitulos kanauninkai, prelatai. Šv. Mišiose dalyvavo Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vadovybė bei klierikai ir gausus būrys tikinčiųjų. Šv. Mišių metu giedojo Palangos parapijos didysis sumos choras.

Šv. Mišių pradžioje Telšių ganytojas visiems susirinkusiesiems priminė pirmojo Telšių vyskupo gyvenimo kelią.
Justinas Staugaitis gimė 1866 m. lapkričio 14 d. Tupikų kaime, Naumiesčio valsčiuje, Šakių apskrityje. Šeimoje buvo vyriausias iš penkių vaikų. Mokėsi Naumiesčio pradinėje mokykloje, Marijampolės gimnazijoje. 1890 m. baigė Seinų kunigų seminariją ir tais pačiais metais pašventintas kunigu. Kunigavo įvairiose Lietuvos ir Lenkijos vietose. Savo atsiminimuose rašė: „Antai pradėdamas kunigauti, dirbau nedidelėse miestelių parapijose (Alytaus, Snedovo, Balbieriškio). Paskui teko dirbti dideliuose miestuose (Lodzė, Varšuva) ir dar Lenkijoje, kur visai kitokios gyvenimo sąlygos. Ten reikėjo pereiti į gimnaziją kapelionauti, kur vėl visai kitokie uždaviniai. Parvykau Lietuvon, čia, Marijampolėje, teko grumtis su Bažnyčią puolančiais laisvamaniais („Pirmeiviais“) ir skubiai organizuoti („Žiburys“) katalikų visuomenę, kad ji lengviau galėtų atsispirti prieš laisvamanius. Po metų sunkaus darbo, galima sakyti, vos tik pradėto, teko išvykti į naują Lekėčių parapiją [...]. Po pustrečių metų klebonavimo Lekėčiuose reikėjo persimesti vėl į visiškai naują sritį: Seinuose perimti iš kun. Laukaičio „Vadovo“ redakciją. Šitą darbą išdirbęs pusketvirtų metų, akims susilpnėjus, turėjau pasitraukti į nuošalią Pakuonio parapiją. Lygiai po ketverių metų persikėliau į kaimyninę Aukštąją Panemunę. Ir čia ramiai negalėjau klebonauti, nes aplinkybės privertė stoti į politikos darbą: pirmiau Taryboje, vėliau Seime“.

Kunigaudamas Marijampolėje kunigas Just. Staugaitis 1905 m. įkūrė pirmąjį Lietuvoje vaikų darželį, o 1906 m. įsteigė „Žiburio” draugiją neturtingiems moksleiviams bei studentams remti.

Justinas Staugaitis daug nuveikė Lietuvos labui, būdamas aktyvus politikas. Jis buvo Lietuvos Tarybos (vėliau – Valstybės Tarybos) vicepirmininkas, vienas Lietuvių krikščionių demokratų partijos vadovų, Lietuvos delegacijų dėl Lietuvos nepriklausomybės užsienio šalyse vadovas (1919 – 1920 m.), Steigiamojo Seimo (1920 m.) atstovas ir vicepirmininkas, I ir II seimų pirmininkas, vicepirmininkas.

„Žagrės“ draugijos Marijampolėje steigėjas, Lietuvių mokslo draugijos narys (nuo 1911 m.), „Vadovo“ žurnalo redaktorius (1909 - 1912 m.).


Būdamas publicistu, katalikybės ideologu, savo darbus tikybos, moralės, politikos tematika spausdino „Šviesoje“, „Ūkininke“, „Šaltinyje“, „Viltyje“, „Vilniaus žiniose“, „Bažnytinėje apžvalgoje“, „Spindulyje“, „Tiesos kelyje“, „Švietimo darbe“, „Naujojoje Romuvoje“. Organizavo „Žemaičių prietelio“ laikraščio leidybą, kuris tapo visos Žemaitijos savaitraščiu.


Iš viso išleido 17 knygų ir parašė daugiau kaip 350 straipsnių. Būdamas Telšių vyskupijos vadovu J. Staugaitis Telšiuose 1934 - 1935 m. parašė trijų tomų romaną „Tiesiu keliu“.

1926 m. Žemaičių vyskupija buvo padalinta į mažesnes vyskupijas. Naujai įkurtai Telšių vyskupijai pradeda vadovauti vyskupas Justinas Staugaitis. Vyskupiją jis valdė nuo 1926 iki 1943 metų. 1927 m. įkuria Telšių kunigų seminariją. Jam valdant Telšių vyskupiją joje buvo įsteigta 12 naujų parapijų ir bažnyčių, 5 vyrų, 11 moterų vienuolynų.

Vyskupas Jonas Boruta SJ sakė, jog pirmasis Telšių ganytojas Justinas Staugaitis visą savo gyvenimą pasižymėjo dideliu uolumu ir atsidavimu ištikimai tarnaudamas Dievui, Bažnyčiai ir Tėvynei.

Vyskupas Justinas Staugaitis mirė 1943 m. liepos 8 d. Telšiuose. Paskutiniai jo ištarti žodžiai: „Dieve, saugok Lietuvą...“. Palaidotas Telšių katedros kriptoje.

Šv. Mišių metu pamokslą pasakė Telšių katedros kapitulos kanauninkas Akmenės dekanato dekanas ir Akmenės parapijos klebonas Egidijus Zulcas. Kanauninkas sakė, jog lapkričio mėnesį visą oktavą meldžiamasi už mirusiuosius, prašant jiems amžinos ramybės ir džiaugsmo Viešpaties artumoje. Susirinkę į šią katedrą maldoje prisimename mirusiuosius vyskupus, prelatus, kanauninkus, kunigus. Kiekvienas kunigas savo gyvenimu ir darbu parapijoje turi padėti žmonėms rasti atsakymą į nuolat iškylančius klausimus: kam gyvename šitoje žemėje, koks mūsų gyvenimo tikslas bei prasmė? Kiekvienas kunigas yra tarsi kelrodis, nukreipiantis į amžinybę ir savo pavyzdžiu parodantis tikrąsias vertybes bei gyvenimo prasmę ir tikslą. „Šiandien tiems vyskupams ir kunigams, kurie skelbė tikinčiųjų tarpe amžinybės žinią ir yra palikę šitą žemę, prašome amžinojo džiaugsmo“.

Šv. Mišių pabaigoje į visus šv. Mišių dalyvius kreipėsi Telšių vyskupas emeritas Antanas Vaičius, kuris pasidalino savo prisiminimais apie jau amžinybėn iškeliavusius Telšių vyskupijos vyskupus, prelatus ir kanauninkus.

Po šv. Mišių prie Telšių Katedros požemyje besiilsinčių vyskupo Justino Staugaičio palaikų buvo meldžiamasi už pirmąjį Telšių vyskupijos ganytoją, prašant jam amžinojo džiaugsmo ir ramybės Viešpaties artumoje.


Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

 
 
   
 
     
© 1998-2002, 2003-2005, 2006 Katalikų interneto tarnyba, info@kit.lt